Maròko švietmas
Dabartinėje Maroko teritorijoje mokyklos veikė jau 9 amžiuje. 859 Fese įkurtas al Karavijino universitetas (seniausia pasaulyje aukštoji mokykla); iš pradžių veikė Teologijos, vėliau Islamo teisės, Arabų kalbų (lingvistika, gramatika, retorika) fakultetai, buvo verčiami tekstai iš hebrajų, graikų, lotynų kalbų. Iki 20 amžiaus pradžios prie mečečių buvo steigiamos Korano pradinės mokyklos berniukams nuo 5 metų, kuriose buvo mokoma (daugiausia atmintinai) Korano. Baigusieji gabesni mokiniai (12–13 metų) mokslus galėjo tęsti medresėse (musulmonų mokyklose), kuriose buvo mokoma arabų kalbos, skaityti ir rašyti, aritmetikos, islamo teisės. 1912 Marokui tapus Prancūzijos protektoratu švietimo sistema pertvarkyta, mokymas organizuotas pagal Prancūzijos pavyzdį, įsteigtos valstybinės ir pasaulietinės mokyklos (prancūzams ir vietiniams gyventojams); 1954 mokyklas lankė tik 17 % mokyklinio amžiaus musulmonų vaikų. 1956 paskelbus nepriklausomybę pradėtos švietimo reformos, švietimo sistema paremta islamo tikėjimu ir vertybėmis. 1963 įvestas privalomas penkiametis pradinis mokslas, nuo 1999 – privalomas devynmetis (vaikams nuo 6 iki 15 metų). Nuo 1981 steigiamos privačios mokyklos. Švietimą tvarko Nacionalinio švietimo, aukštojo mokslo, darbuotojų rengimo ir mokslinių tyrimų ministerija. Mokoma arabų, berberų (nuo 1999), prancūzų kalbomis. Ikimokyklinis ugdymas (4–6 metų vaikams) neprivalomas. Veikia dviejų tipų ikimokyklinės mokyklos (daugiausia privačios ir miestuose): klasikinės Korano ir šiuolaikinės. 2006 ikimokyklines įstaigas lankė 877 610 vaikų. Pagrindinę mokyklą sudaro šešiametė pradinė (6–12 metų vaikams) ir trimetis koležas (12–15 metų vaikams). 2006 buvo 6910 valstybinių pradinių mokyklų, iš viso pagrindines mokyklas lankė 5 260 980 mokinių. Vidurinę mokyklą sudaro trimečiai bendrojo lavinimo viduriniai (15–18 metų jaunuoliams; parengia mokinius aukštajai mokyklai), trimečiai techniniai arba profesiniai (15–18 metų jaunuoliams; parengia mokinius darbinei veiklai) licėjai. Baigusiesiems bendrojo lavinimo vidurinį licėjų išduodamas bakalauro diplomas (įgyjama teisė be egzaminų stoti į aukštąją mokyklą). 2006 vidurines mokyklas lankė 471 560 mokinių. Aukštojo mokslo sistemą sudaro universitetai, aukštojo mokslo institutai, specializuotos mokyklos, pedagogų rengimo ir technikos specialistų rengimo institutai. Universitetai turi universitetinius centrus suaugusiesiems. 2006 buvo apie 115 aukštųjų mokyklų, iš jų 14 universitetų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: al Karavijino, Muchamedo V (įkurtas 1957 Rabate), Chasano II (įkurtas 1975 Kasablankoje), Muchamedo I (įkurtas 1979 Udždoje), Kadi Ajado (įkurtas 1978 Marrakeše) universitetai, Nacionalinis statistikos ir taikomosios ekonomikos (įkurtas 1961), Chasano II žemės ūkio ir veterinarijos (įkurtas 1966), Žurnalistikos aukštasis (įkurtas 1968), Nacionalinis miestų planavimo ir urbanistikos (įkurtas 1981) institutai, Nacionalinė kasybos (įkurta 1972, visi Rabate), Aukštoji pedagoginė (įkurta 1978 Fese) mokykla. Pagrindiniai mokslinių tyrinėjimų centrai: Gamtos mokslų (įkurtas 1920 Rabate), Arabistikos studijų ir tyrimų, Afrikos studijų, Mokslinių tyrimų universitetinis institutai, Nacionalinis mokslinių tyrimų ir technikos koordinavimo bei planavimo, Nacionalinis energetikos ir gamtos mokslų bei branduolinės technikos centrai, taip pat veikia geografijos, fizikos, gamtos mokslų ir kitų mokslų draugijos. Didžiausia biblioteka – Maroko biblioteka ir archyvas (įkurta 1920 Rabate). Yra Maroko menų (įkurtas 1915), Antikos (įkurtas 1917, abu Rabate), Meno istorijos, Ginklų (abu Fese), Menų ir folkloro (Tetuane) muziejai.
Maroko kultūra