Maròko kis
Bendroji ūkio apžvalga
Marokas – agrarinė valstybė; išplėtota apdirbamoji ir kasybos pramonė.
2005 BVP sudarė 51,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 135,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1713 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4503 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). Užsienio skola 18,795 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2003).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Maroko BVP sudarė 132,725 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 309,101 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 3496,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 8143,5 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/232.html
Pramonė
Svarbiausia Maroko mineralinė žaliava – fosforitai (ištekliai apie 10 mlrd. tonų; pagal gavybą užima trečią vietą pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos). Didžiausi fosforitų telkiniai yra Churibgos, Jusufijos ir Bin Ghriro apylinkėse. Maroke dar kasama mangano, cinko, geležies, sidabro, stibio, vario, kobalto, aukso rūdos, gipsas, talkas, baritas, fluoritas, akmens druska, bentonitas, antracitas, boksitai. As Saviros, Maskalos, Tarfajos apylinkėse rasta naftos ir gamtinių dujų. Mineralinės žaliavos sudaro 20 % viso Maroko eksporto (2004). Maroko svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2003 pagaminta 16,8 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 94,5 % jos pagamina šiluminės elektrinės, daugiausia kūrenamos akmens anglimis, importuota nafta ir dujomis. Asfi ir Al Džufr al Asfare perdirbami fosforitai, Meknese, Kasablankoje, Tetuane gaminamas cementas, juodosios metalurgijos pramonės įmonių yra an Nadure, naftos perdirbimo – Mohammedijoje, Sidi Kasimoje, automobilių surinkimo – Kasablankoje, Saidoje, elektrotechnikos ir farmacijos – Kasablankoje, tekstilės – Saloje, Meknese. Maisto pramonės įmonių yra visuose didesniuose miestuose. Kilimų ir patiesalų audimo, odos, keramikos, medžio gaminių dailieji amatai. Maroko pramonės svarbiausi produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbamoji žemė užima apie 20 % Maroko teritorijos. Žemė daugiausia dirbama pakrančių žemumose ir kalnų slėniuose. Apie 50 % dirbamosios žemės užima javai; daugiausia auginami kietieji kviečiai, miežiai, ryžiai. Dar auginama citrusiniai augalai (daugiausia apelsininiai citrinmedžiai), alyvmedžiai, migdolai, pomidorai, bulvės, sezamai, arachiai, pupelės, cukriniai runkeliai, cukranendrės, vilnamedžiai, oazėse – datuliniai finikai. Augalininkystę plėtoti trukdo sausros, pasikartojančios vidutiniškai kas trejus metus. Maroko augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Gyvulininkystė daugiausia išplėtota kalnuose ir teritorijose, kur iškrinta mažiausiai kritulių. Veisiama avys, galvijai, ožkos, asilai, arkliai, kupranugariai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas; 2004 Maroke paruošta 861 000 kubinių metrų medienos. Daug medienos naudojama kurui. Žvejyba; 2003 sugauta 886 700 tonų jūros produktų (daugiausia sardinių, skumbrių, tunų, ančiuvių, vėžiagyvių).
3
4
5
Turizmas
2003 Maroką aplankė 2,2 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 3,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos (43 % visų užsienio turistų), Ispanijos (12 %), Didžiosios Britanijos (6 %), Vokietijos (5 %), Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Turistų labiausiai lankoma Fesas, Marrakešas, Meknesas, Rabatas, Tanžeras, taip pat Atlaso, ar Rifo kalnai, kurortai prie Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno.
Transportas ir ryšiai
2004 automobilių kelių buvo 57 493 kilometrai, iš jų 32 716 kilometrų su kieta danga (greitkelių – 507 kilometrai). Geležinkelių yra 1907 kilometrai, iš jų 1003 kilometrai elektrifikuoti (2005). Svarbiausi geležinkeliai jungia Rabatą su Kasablanka, Fesu, Tanžeru ir Fesą su Udžda. 8 tarptautiniai oro uostai; svarbiausi – Kasablankos, Tanžero, Rabato, Agadyro, Marrakešo. Prekybos svarbiausi uostai – Kasablanka (apie 50 % Maroko krovinių apyvartos), Jorf Lasfaras, Safi, Mohammedia, Kenitra, Agadyras, keleivių – Tanžeras. 2004 buvo įregistruoti 497 laivai; prekybinio laivyno tonažas 522 600 bruto tonų. Naftotiekių 285 kilometrai, dujotiekių 715 kilometrų (2006).
Bankai
Maroko banko būstinės pastatas Rabate
Centrinis bankas – Maroko bankas (Bank Al‑Maghrib, įkurtas 1959 vietoj Maroko valstybinio banko, būstinė Rabate). 2008 veikė 18 komercinių bankų (51 % jų kapitalo priklausė valstybei, 49 % – užsienio, daugiausia Europos, šalims), 36 specializuotos finansų bendrovės, daugiau kaip 20 draudimo bendrovių. Didžiausi komerciniai bankai: Nacionalinis ekonomikos plėtros, Maroko komercijos, Maroko užsienio prekybos, Nacionalinis žemės ūkio kredito bankas. Maroko piniginis vienetas – Maroko dirhamas, lygus 100 santimų, įvestas 1959 vietoj Maroko franko. Kasablankoje veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1929, viena seniausių Afrikoje).
Užsienio prekyba
Maroko užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2006 eksportuota prekių už 11,7 mlrd., importuota už 21,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama fosforitai (pirma vieta pasaulyje pagal eksportą) ir perdirbti jų produktai (fosforo trąšos, fosforo rūgštis), kitos mineralinės žaliavos, žuvų konservai (antra vieta pasaulyje), kviečiai, citrusai, daržovės. Importuojama daugiausia naftos produktai, chemijos pramonės produktai, tekstilės gaminiai, pramonės įrenginiai. Maroko užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Maroką eksportavo prekių už 0,4 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Maroką prekių už 25,089 mln. eurų, importavo prekių už 8,51 mln. eurų.
Maroko BVP struktūra (2004)
2271
-Maroko pramonė; -Maroko žemės ūkis; -turizmas Maroke; -Maroko transportas; -Maroko bankai; -Maroko užsienio prekyba; -Maroko ekonominiai ryšiai su Lietuva