Marrakeš (arab. Marrākush, pranc. Marrakech; Marakèšas, Marakùšas), miestas Maroko vakaruose, į pietus nuo Kasablankos, Aukštojo Atlaso kalnų papėdėje; Marrakešo‑Safi regiono centras.
Džema el Fna aikštė Marrakešo senamiestyje
952 000 gyventojų (2018). Geležinkeliai ir plentai į Safi, Kasablanką, plentai į Fesą, Agadyrą. Tarptautinis oro uostas. Maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, aliejaus) pramonė. Tradiciniai amatai (daugiausia kilimų audimas, odų apdirbimas). Netoli Marrakešo kasama švino, cinko, vario, molibdeno rūdos. Turizmas; žiemos sportas. Universitetas (įkurtas 1978). Miesto, meno muziejai. Parkai, sodai.
2271
Architektūra
Spindulinio plano senamiestis – medina – apjuostas mūrine 12 km ilgio siena (1127 pastatyta dalis sienos; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1985), naujamiestyje – modernūs gyvenamieji namai, pramoniniai ir prekybiniai pastatai. Mečetė Kutubija – viena didžiausių islamo vakarų šalių šventyklų, maurų meno šedevras (1162 baigta, tašyto akmens minaretas 1158–96, gausus polichrominis dekoras). Kitos mečetės ir medresės: Sidi Muchammado ibn Sahilio (1331), Kasbos (1557–74 restauruota), Ben Jusufo (14 a. vidurys, 1565 išplėsta, stiuko, marmuro, juodmedžio ir raudonmedžio dekoras), Sidi Ben Sulaiman al-Džazuli (apie 1554, 18 a. restauruota), Bab Dukkala (1557), al-Muvassino (1562–72). Bab Agnau (1130–63), Bab er-Robbo (1184–99) vartai, Saadidų mauzoliejus (1578–1603, 1917 restauruotas, maurų stiliaus interjeras), laidojimo kompleksas Sidi Bel Abbas (pradėtas 1605). Rūmai: Al-Mamunijja (18 a., dabar viešbutis), Dar si Said, Bahija (architektas al Hadž Muhammadas ibn Mechi al Mifiui, abu 19 a. pabaiga), Dar al-Glavi (20 a. pradžia), L. Majorelle’io (20 a., dabar islamo meno muziejus, įkurtas dizainerių Y. Saint‑Laurentʼo, P. Bergé). Sodai: Majorelle’io, Agdal, Inan Rudan, Menara. Džemaa el-Fna aikštė – didžiausia aikštė Afrikoje.
Bab Agnau vartai Marrakeše (1130–63)
2271
Istorija
Marrakešą 1062 įkūrė Jusufas ibn Tašufinas (Almoravidų dinastijos pradininkas). Marrakešo vardu europiečių literatūroje vėliau buvo pavadinta visa šalis. Almoravidų (1061–1147), Almohadų (1147–1269) ir Saadidų (1554–1659) dinastijų laikais Maroko sostinė; musulmonų religinis ir kultūrinis centras. Vėliau šalies pietinės dalies valdytojų rezidencija. Dėl 12 km ilgio miestą juosiančios gynybinės sienos ir bokštų, miesto centre esančių pastatų iš raudonojo smiltainio Marrakešas buvo vadinamas Raudonuoju perlu. 1912 Marokui tapus Prancūzijos protektoratu miesto reikšmė smuko. 20 a. pastatytas naujamiestis.
2271