máršalas (sen. vok. marschalc), Vokiečių ordino kariuomenės vyriausiasis karo vadas. Dažnai vadintas didžiuoju maršalu (vok. Grossmarschall). Su didžiuoju komtūru buvo svarbiausieji pareigūnai po didžiojo magistro. Organizuodavo Vokiečių ordino kariuomenę ir jos karo žygius. Buvo atsakingas už santykius su lietuviais ir lenkais, su jų atstovais vesdavo derybas (pvz., didysis maršalas Konradas von Wallenrodas 1382 sudarė Dubysos sutartis). Mirus didžiajam magistrui neretai juo tapdavo maršalas. Po Vokiečių ordino pralaimėto Lenkijai Trylikamečio karo (1454–66) maršalo, kaip ir didžiojo magistro, rezidencija 1457 iš Marienburgo buvo perkelta į Karaliaučių (administravo ir Karaliaučiaus komtūriją). Atskirą krašto maršalą (Landmarschall) turėjo Vokiečių ordino autonominė šaka Livonijos ordinas.
2336
didysis maršalas; krašto maršalas