maršálka, specialus tvarkdarys, vadovaujantis vestuvių apeigoms. Buvo lietuvių, lenkų, baltarusių, vakarų rusų vestuvėse. Lietuvoje maršalką vienur skirdavo jaunasis, kitur (Žemaitijoje) juo pasivadindavo ir vestuvėms vadovaudavo jaunuosius supiršęs piršlys. Vilniaus apylinkėse iki 20 amžiaus pradžios gyvavo paprotys maršalka skirti jaunojo svotą. 19 amžiaus pabaigoje Užnemunėje maršalkos pareigos atiteko kviesliui, Žemaitijoje jas pamažu perėmė piršlys. Žemaitijoje jaunikiui su palyda atvykus pas nuotaką maršalka turėdavo įsiprašyti į vidų, išpirkti užstalę ir nuotaką iš artimųjų. Seredžiaus apylinkėse maršalka vadinamas kvieslys vadovaudavo marčpiečiui, skelbdavo, kad marti dalys dovanas. Be to, jis vadovavo vadinamajam vištavimui, tai yra su vestuvininkais eidavo jaunajai tariamai vogti iš kaimynų kokių nors namų apyvokos daiktų. Ilgiausiai, iki 20 amžiaus pirmos pusės, maršalkos personažas išliko dzūkų vestuvėse. Dažnai būta net dviejų maršalkų – iš jaunojo ir iš jaunosios pusės. Jaunosios maršalka su svočia važiuodavo į jaunosios pusę prieš atvykstant čia jauniesiems ir vaišindavo jaunimą, kad šis gerai priimtų jaunamartę. Sutikdamas jaunuosius maršalka prie durų sakydavo prakalbą, vaišindavo juos duona ir vynu. Kai kur maršalka vadovaudavo jaunųjų apdovanojimui.
L: I. Čepienė Lietuvių liaudies vestuvių personažai Vilnius 1977.