maršalkos teismas

maršálkos tesmas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo institucija, veikusi 16 a.–1766. Atsirado formuojantis bajorų luomui, miestams suteikiant Magdeburgo teisę. Iki 1564 teismų reformos sprendė didžiojo kunigaikščio pavestas bylas įvairiais klausimais (susijusias su bajorijos privilegijų pažeidimais, baudžiamąsias bylas dėl nužudymų, plėšimų, savavališko turto ar žmonių užgrobimo, dvarų užpuolimo, smurto, dokumentų klastojimo, neteisėto Magdeburgo teisės taikymo asmenims, nepriklausantiems ją turinčiam miestui, turtinio pobūdžio ir kitas bylas), vėliau – tik su didžiojo kunigaikščio saugumu ir tvarka jo rūmuose, gyvenamosios ar sustojimo vietose, jų apylinkėse susijusias bylas. Veikė didžiojo kunigaikščio buvimo vietoje. Galėjo bausti mirtimi. Teisė didysis (iki 1569 krašto, arba žemės) maršalka, kurio sprendimai buvo galutiniai. Didysis maršalka turėjo padėjėjus – vaivadų, seniūnų, vietininkų paskirtus maršalkas, kurių sprendimai galėjo būti skundžiami Lietuvos Statutų nustatyta tvarka. Mirus didžiajam kunigaikščiui, maršalkos teismo jurisdikcija apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui dažniausiai gyvenant Lenkijoje, maršalkos teismo funkcijos menko. Maršalkos teismas panaikintas pertvarkius į koleginį teismą (pirmininkaujant maršalkai posėdžiaudavo ne mažiau kaip 4 teisėjai).

620