Maršalo Salų gamta
Maršalo Salų gamtinis žemėlapis
Máršalo Sal gamtà
Krantai
Maršalo Salos susideda iš 29 atolų (juos sudaro 1225 mažos salos) ir 5 koralinių salų. Didžiausi atolai – lentelėje. Yra 2 salų grupės: Ratako (pietryčiuose; 14 atolų, 2 salos, plotas 88,1 km2) ir Raliko (šiaurės vakaruose; 15 atolų, 3 salos, plotas 93,3 km2); viena nuo kitos nutolusios apie 240 kilometrų. Iš pietryčių į šiaurę Maršalo Salos nutįsusios 1300 kilometrų.
Reljefas
Salų vidutinis aukštis 2 m, didžiausias 10 m (Likiepo atolas).
1
Klimatas
Klimatas jūrinis, šiaurėje tropinis, pietuose subekvatorinis. Metinė vidutinė temperatūra 27–28 °C. Maršalo Salų šiaurėje per metus iškrinta 1500–2000 mm kritulių (daugiausia liepą–lapkritį), pietuose – iki 4500 mm (lyja ištisus metus).
Vidaus vandenys
Trūksta gėlo vandens, todėl renkamas lietaus vanduo (apie 70,6 % suvartojamo geriamojo vandens). Kovą–balandį ir spalį–lapkritį būna audrų.
Augalija
22,5 % Maršalo Salų teritorijos užima miškai. Daugiausia auga kokosai ir pandanai.
Gyvūnija
Arno atole gyvena 180, Madžūro atole – 156 rūšių koralai. Veisiasi jūriniai vėžliai, banginiai, delfinai, rifų žuvys (250 rūšių), driežai, gyvatės, peri 70 rūšių paukščiai.
Aplinkos apsauga
Bikini atolas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2010). 2 Ramsaro konvencijos (Maršalo Salose įsigaliojo 2004) saugomos vietovės (plotas 701,2 km2).
Maršalo Salų konstitucinė santvarka
Maršalo Salų partijos ir profsąjungos