Máršalo Sal kis
Bendroji ūkio apžvalga
Maršalo Salų BVP struktūra (2002)
Maršalo Salos – ekonomiškai silpna valstybė, priklausoma nuo kopros eksporto ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Taivano finansinės paramos. Maršalo Salos pajamų gauna iš žvejybos leidimų, turizmo. 2000 BVP sudarė 103 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 114 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1395 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1545 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje.
Pramonė
2003 Madžūro atole pagaminta 81 mln. kilovatvalandžių elektros energijos; visas kuras elektros energijai gaminti importuojamas, be to, naudojama Saulės energija. Kopros (4416 tonų, 2004; daugiausia pagaminama Ailinglaplapo, Arno, Mili atoluose), kokosų aliejaus gamyba, žuvų ir žemės ūkio produktų perdirbimas. Dailieji amatai (dirbiniai iš moliuskų kiautų, vėžlių šarvų, medžio, perlų).
Bioprodukcinis ūkis
Auginama duonmedžiai, kokosai, bananai, pandanai, kolokasijos, kakavmedžiai, jūros dumbliai, daržovės. Veisiama kiaulės, naminiai paukščiai. Žvejyba; 2004 sugauta 40 572 tonos žuvų (daugiausia tunų). Arno atole veisiami moliuskai (juodųjų perlų gavybai).
Turizmas
2003 Maršalo Salas aplankė 7195 užsienio turistai. 2002 pajamos iš turizmo sudarė 4 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų (29,4 % visų užsienio turistų, 2004), Japonijos (14,0 %), Mikronezijos (7,1 %) Kiribačio (6,9 %), Taivano (4,6 %). Lankoma Mili ir Madžūro atolų kurortai; nardymas, žvejyba.
Transportas
2002 Maršalo Salose buvo 64,5 kilometro kelių su kieta danga (visi Madžūro ir Kwajaleino atoluose). Jūrų svarbiausias uostas – Madžūras. 2004 buvo įregistruoti 632 jūrų laivai, prekybinio laivyno tonažas 22,5 mln. bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai yra Madžūro ir Kwajaleino atoluose.
Bankai
2008 veikė 3 komerciniai bankai: šalies – Maršalo Salų bankas (Bank of Marshall Islands, įkurtas 1982, būstinė Madžūre) ir 2 Jungtinių Amerikos Valstijų bankai – Guamo (Madžūre) ir Havajų (Ebeye), taip pat keturios kredito unijos. Bankų veiklą prižiūri Finansų ministerijos Bankų komisija. Maršalo Salų piniginis vienetas – Jungtinių Amerikos Valstijų doleris, lygus 100 centų, įvestas 1944 vietoj Japonijos jenos.
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 eksportuota prekių už 9,1 mln., importuota už 54,7 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama kopra (14,8 % viso eksporto), kokosų aliejus (12,2 %), žuvys ir kiti jūrų produktai, importuojama maisto ir chemijos produktai, mineralinės žaliavos, degalai, mašinos, transporto priemonės. 2003 daugiausia eksportuota į Jungtines Amerikos Valstijas (57 %), importuota iš Jungtinių Amerikos Valstijų (68 %), Australijos (14 %), Japonijos (5 %), Honkongo (3,5 %), Naujosios Zelandijos (3,5 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2006 į Maršalo Salas eksportavo prekių už 10,8 mln. litų, importavo iš Maršalo Salų – už 15,6 mln. litų.
2271
-Maršalo Salų pramonė; -Maršalo Salų žemės ūkis; -turizmas Maršalo Salose; -Maršalo Salų transportas; -Maršalo Salų bankai; -Maršalo Salų užsienio prekyba; -Maršalo Salų ekonominiai ryšiai su Lietuva
Maršalo Salų konstitucinė santvarka
Maršalo Salų partijos ir profsąjungos