máršas (pranc. marche), muzikos žanras; instrumentinis, kartais vokalinis instrumentinis muzikos kūrinys.

Bruožai

Būdinga energingas griežtas ritmas, 2 dalių metrai, stipriųjų metro dalių akcentavimas, reguliarus muzikinių frazių pasikartojimas. Melodika nesudėtinga, kvadratinės struktūros. Maršai dažniausiai kuriami pučiamųjų instrumentų orkestrui. Maršas būna vidutinio (75 žingsniai per minutę arba du žingsniai takte), greito (108–128 metrinės dalys per minutę), labai greito arba lėto tempo. Pagal paskirtį maršai būna kariniai, iškilmingieji, triumfo, paradiniai, fanfariniai, karūnavimo, žygio, vestuviniai, gedulo. Gali sudaryti didelės apimties kūrinio (operos, baleto, simfonijos, sonatos, siuitos) dalį. Maršo ritmu kuriama įvairios instrumentinės pjesės, dainos, himnai.

Raida

Senovės Graikijoje maršus grodavo per olimpinių švenčių eisenas, vaidinimus (chorui įeinant ir išeinant). Kaip karinės muzikos žanras susiklostė vėlyvaisiais viduramžiais. Pirmuosius maršus profesionaliojoje muzikoje sukūrė 17 a. kompozitoriai. Baroko epochos operose ir baletuose atsirado herojinių patetiškų maršų (J.‑B. Lully, A. Campra, F.-A. Philidoras). Oratorijose juos vartojo G. F. Händelis. Klasicizmo epochoje nusistojo sudėtinė 3 dalių forma su daininga viduriniąja dalimi trio (tokio pobūdžio maršų esama Chr. W. Glucko operose). Klasicizmo kompozitoriai maršą vartojo kasacijose, divertismentuose, serenadose, variacijose, sonatose, simfonijose. Vėliau maršai paplito operetėse (jų sukūrė F. von Suppé, J. Straussas, K. Millöckeris, N. Dostalis, F. Leháras, I. Dunajevskis), muzikiniuose kino filmuose. Nuo 19 a. maršai kuriami ir dideliems simfoniniams orkestrams. Maršų sukūrė W. A. Mozartas, L. van Beethovenas, F. Chopinas, F. Mendelssohnas‑Bartholdy, H. L. Berliozas, R. Wagneris, G. Verdi.

Maršas Lietuvos muzikoje

Lietuvoje maršo tipo muzikos kūrinius nuo 14 a. pab. griežė kunigaikščių, didikų rūmų, dvarų kapelos. Iki 20 a. vidurio Šiaurės rytų Lietuvoje žygiuodami vyrai ragais ir skudučiais pūsdavo sutartines. Kaimo muzikantai maršus grieždavo per šeimos šventes (dažniausiai vestuves), išlydėdami jaunuolius į karo tarnybą. 19 a. pabaigoje maršai pradėti atlikti koncertuose. Maršų sukūrė J. Gudavičius, P. Stankevičius, F. Valeika, J. Lechavičius, E. Gailevičius, B. Jonušas, J. Gruodis, J. Pakalnis, B. Dvarionas, J. Švedas, V. Žilius, E. Balsys, J. Novakauskas, B. Gorbulskis.

1860

1915

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką