Marsèlis (Marseille), miestas Prancūzijos pietuose, prie Viduržemio jūros, į rytus nuo Ronos deltos; Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto administracinio regiono ir Ronos deltos departamento centras.
Senasis Marselio uostas; tolumoje ant kalvos – Dievo Motinos Globėjos bazilika (1853–74, architektas Henri‑Jacquesʼas Espérandieu)
Plotas 241 km2. 873 100 gyventojų (2021); antras pagal gyventojų skaičių (po Paryžiaus) Prancūzijos miestas. Su gretimais Aix‑en‑Provence, Aubagnės, La Ciotat, Marignane’o, Fos‑sur‑Mer ir kitais miestais sudaro aglomeraciją (plotas 1917 km2; 1,69 mln. gyventojų, 2022).
Didžiausias Viduržemio pajūrio šalių ir svarbiausias Prancūzijos prekybos uostas (į jį įplaukia laivai, kurių tonažas iki 500 000 t; krovinių apyvarta 81 mln. t, 2016, su Foso uostu); bendras uosto krantinių ilgis sudaro apie 70 km, yra naftos ir dujų terminalai. Per Marselio uostą daugiausia įvežama nafta (naftotiekiais iš Marselio ji tiekiama į Lioną, Strasbūrą, Šveicarijos sostinę Berną, Vokietijos miestus Karlsruhę, Mannheimą), gamtinės dujos, metalų rūdos, Viduržemio pajūrio ir atogrąžų šalių žemės ūkio produkcija, išvežama naftos produktai, plienas, transporto priemonės, maisto produktai. Į pietus nuo prekybos uosto yra keleivių, jachtų ir jūrų žvejybos uostas. Keltai į Korsikos, Sardinijos salų, Alžyro, Tuniso uostus (apie 1,8 mln. keleivių per metus). Vidaus vandenų uostas (Marselio–Ronos kanalas jungia jį su Arles’io uostu prie Ronos deltos).
Metropolitenas (nuo 1977). Greitasis geležinkelis ir automobilių magistralė į Paryžių (nuo Liono atšaka į Strasbūrą); geležinkeliai ir plentai į Nicą, Tulūzą, Barseloną (Ispanija). Marignane (į šiaurės vakarus nuo Marselio) yra Marselio‑Provanso tarptautinis oro uostas (vienas didžiausių Prancūzijoje; 10,15 mln. keleivių, 2019). Istres’o‑Le Tubé karinių oro pajėgų bazė Marselio aglomeracijos vakariniame pakraštyje.
Naftos perdirbimas, laivų statyba ir remontas (didžiausia Prancūzijoje laivų remonto įmonė), juodoji metalurgija, chemijos (farmacijos, plastikų), naftos chemijos, aviacijos (Marignane), statybinių medžiagų, stiklo, tekstilės, maisto (cukraus, alyvuogių aliejaus, vyno) pramonė.
Nuo 20 a. 10 dešimtmečio intensyviai plėtojamos elektronikos, biotechnologijų ir kitų moderniųjų technologijų pramonės šakos; kartu su mokslinio tyrimo institutais jos sudaro vadinamąjį technopolį. Tarptautinė Marselio mugė. Turizmas. Vandens sportas (buriavimas, nardymas, burlenčių sportas, motorinių valčių lenktynės).
Mokslų, literatūros ir menų akademija. Marselio universitetas, daug kitų aukštųjų mokyklų. Centrinė miesto ir kitos bibliotekos. Muziejai: šiuolaikinio meno, Viduržemio pajūrio šalių archeologijos, Afrikos, Okeanijos, Amerikos indėnų meno, Cantini (20 a. tapyba, skulptūra), Marselio istorijos, Marselio jūreivystės ir ūkio, romėnų dokų (Senojo uosto povandeninės archeologijos Romos valdymo laikų radiniai), Senojo Marselio (dekoratyvusis menas, etnologija), fajanso, dailės (18–19 a. tapyba), madų, Grobet‑Labadié (Europos menas, senieji muzikos instrumentai), gamtos istorijos ir kiti; monetų ir medalių galerija.
Marselio nacionalinis teatras La Criée, operos, baleto ir kiti teatrai. Zoologijos ir botanikos sodai. Astronomijos observatorija, planetariumas. Aixo‑Marselio akvariumas. Netoli Marselio yra Formulės‑1 lenktynių ir bolidų bandymų trasa.