suvalkietės marškiniai: a – krūtinė, b – rankogalis, c – perpetė (medvilnė, 19 a. pabaiga–20 a. pradžia; Lietuvos nacionalinis muziejus)
marškinia, lengvo audinio liemens apdaras.
Lietuvos valstiečiai iki 20 a. antros pusės marškinius siūdinosi iš drobės: išeiginius – iš ploniausios ir balčiausios, kasdieninius – iš storesnės ir mažiau balintos.
Paprasčiausi vyrų kasdieniniai marškiniai buvo siuvami dažniausiai iš balintos, rečiau iš pašukinės drobės: pagal marškinių ilgį ilgį sulenkti stuomenys atkerpami nuo rietimo, šonai susiuvami, kaklui iškerpama prakarpa, prisiuvamos rankovės. Į pečius įsiuvus dviejų–trijų pirštų pločio plonesnės drobės arba medvilninio audinio perpetes, pažastyse (kad mažiau plyštų) įdūrus keturkampius drobės gabalėlius, marškiniai būdavo patogesni. Prisiūta stati apykaklė buvo surišama arba susegama sagtele, kaulo ar medžio brūzguliu, vėliau – saga, rankogaliai seniau būdavo rišami pavarėle, vėliau – segami brūzguliu arba saga. Išeiginiai marškiniai buvo puošnesni, su medvilninėmis perpetėmis, apykaklė, krūtinės prakarpa ir rankogaliai siuvinėti. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje plito namie siūti medvilniniai arba kitokios pirktinės medžiagos marškiniai.
Moterų kasdieniniai marškiniai buvo panašūs į vyrų, tik ilgesni (paprastai iki kelių), ploniausios drobės, rauktais rankogaliais, medvilninė stati apykaklė surišama juostele arba susegama drožtine kaulo sege ar saga. Išeiginiai moterų marškiniai puošnesni negu vyrų – apykaklė, pečiai ir jų perpetės, krūtinės prakarpa, raukti rankogaliai siuvinėti ryškių spalvų siūlais, dažnai puošti mezginukais, kiauraraščiu.
Paprasto kirpimo vyrų ir moterų apatiniai marškiniai (baltiniai) seniau buvo siuvami iš drobės, vėliau – iš pirktinių medžiagų.
Siūti marškinius turėjo mokėti kiekviena pasiruošusi tekėti mergina. Nuotaka baltos drobės marškinius dovanodavo būsimam vyrui, šešurui, dieveriams ir kitiems tos šeimos vyrams. Marškiniai buvo laikomi gera dovana piršliui, krikšto tėvui, bičiuliui, kaimynui, per Kalėdas – samdiniams.
Pradėdamas didžiuosius vasaros laukų darbus, ypač rugiapjūtę, ūkininkas vilkdavosi švarius baltus drobinius marškinius.
Nuo 20 a. antros pusės paplito fabrikuose, siuvyklose siūti viršutiniai ir trikotažiniai apatiniai marškiniai.
2271