Marston Mooro mūšis

Marston Mooro mūšis (Márston Mùro mšis), Anglijos karaliaus Karolio I ir Parlamento kariuomenių kautynės. Vyko 1644 07 02 per Anglijos revoliuciją, laukuose apie 11 km į vakarus nuo Yorko. Iki 1644 pradžioje Anglijos šiaurėje vyravo rojalistai. 1644 01 čia veikiančią jų kariuomenę pradėjo spausti Parlamento šalininkai iš pietų pusės ir Škotija iš šiaurės. Rojalistai pasitraukė į Yorką. Karolis I jiems padėti pasiuntė princo Ruperto kariuomenę, kuri išvadavo Yorką iš apsiausties ir kartu su miesto įgula persekiojo Parlamento kariuomenę (vadai T. Fairfaxas ir E. Montagu). Netikėtai rytą Parlamento šalininkai ir jų sąjungininkai Škotijos kovenanteriai (vadas A. Leslie), iš viso apie 27 000 karių, puolė ir sumušė rojalistus (apie 18 000 karių). Mūšyje pasižymėjo O. Cromwellio vadovaujama Parlamento kavalerija. Karolio I kariuomenė prarado 4000 žmonių (užmušti), apie 1500 pateko į nelaisvę. Žuvo apie 300 Parlamento karių. Po Marston Mooro mūšio Karolis I nebevaldė Anglijos šiaurinės dalies. Parlamento kariuomenėje tarp vadų iškilo O. Cromwellis.