Mészáros Márta (Marta Msaroš) 1931 09 19Kispest (dabar Budapešto dalis), vengrų kino režisierė, scenaristė. 1935–46 gyveno SSRS. 1956 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. 6–7 dešimtmetyje Bukarešte ir Budapešte kūrė dokumentinius ir mokslo populiarinamuosius filmus. Išgarsėjo autobiografine trilogija Dienoraštis mano vaikams (Napló gyermekeimnek 1982, Kanų kino festivalio prizas 1984), Dienoraštis mano mylimiesiems (Napló szerelmeimnek 1987, Berlyno kino festivalio prizas 1987), Dienoraštis mano tėtei ir mamai (Napló apámnak, anyámnak 1990), kurioje asmeninius išgyvenimus siejo su savo kartos istorine patirtimi. Kiti svarbesni filmai: Praėjusi diena (Eltávozott nap 1968), Įdukrinimas (Örökbefogadás 1975, Lietuvoje rodytas pavadinimu Namas priemiestyje, Berlyno kino festivalio prizas 1975), Devyni mėnesiai (Kilenc hónap 1976), Beveik kaip namie (Olyan mint otthon 1978), Kelyje (Útközben 1979), Palikimas (Örökség 1980, Lietuvoje rodytas pavadinimu Antroji žmona), Septintasis kambarys (A hetedik szoba 1995, apie palaimintąją E. Stein), Nepalaidotasis (A temetetlen halott 2004, apie I. Nagy). Filmuose dažniausiai nagrinėjo moterų amžininkių padėtį totalitarinėje visuomenėje, jų asmeninės laisvės siekį. Būdinga intymus pasakojimo būdas, netikėtos asociacijos, autobiografiniai motyvai, psichologiniai portretai kuriami lakoniškais štrichais. Parašė scenarijus daugeliui savo filmų, atsiminimų knygą Aš, Marta... (Ja, Marta... 1998, išleista lenkų k.).
1706