Buber Martin (Martinas Bùberis) 1878 02 08Viena 1965 06 13Jeruzalė, žydų filosofas.
Gyvenimo faktai
Augo Lvove. 1896–1901 Vienoje, Berlyne, Leipcige, Ciuriche studijavo kultūros istoriją ir filosofiją. Frankfurte prie Maino dėstė judaiką (1924–33). 1938 emigravo, gyveno Palestinoje (vėliau Izraelyje). 1938–51 dėstė Hebrajų universitete Jeruzalėje; profesorius. Izraelio mokslų akademijos pirmasis prezidentas (1960–62).
Filosofijos bruožai
Atnaujino žydų religinės tradicijos ir chasidizmo tyrimus. Iškėlė žmogaus ir Dievo, kaip žmogaus su kitu žmogumi, dialogo idėją. Anot M. Buberio, aukščiausias Tu yra Dievas. Žmogaus ir Dievo dialogas įprasminamas per santykį su kitu žmogumi, į kurį galima kreiptis ir kuriam privalu atsakyti. Taip dialogas tampa ne tik žmogaus ir Dievo bendravimo forma, bet ir bendruomenės pagrindu. Dialoginis santykis neleidžia sudaiktinti asmeninių santykių ar kito žmogaus, traktuoti jo kaip priemonės savo tikslams siekti. Pasaulio istorija yra Dievo, kaip amžinojo Tu, ir žmogaus, kaip jo kūrinio bei lygiaverčio partnerio, dialogas, per kurį Dievas ir apsireiškia. M. Buberis teigė, kad žydų tautos misija yra dialogas su Dievu, duodantis žmogiškumo pavyzdį kitoms tautoms. Tikraisiais judėjais M. Buberis laikė chasidus, nes jų santykis su Dievu yra netradicinis, religingumas išgyvenamas, ekstaziškas.
Martin Buber
Įtaka
M. Buberio veikalai turėjo įtakos moderniosios pedagogikos, filosofijos, psichiatrijos, protestantų ir katalikų teologijos raidai.
Veikalai
Pagrindiniai veikalai: rinkinys Religija ir filosofija (Religion und Philosophie 1931), Mozė (Moses 1952), Dialogo principas (Die Schriften über das dialogische Prinzip 1954, lietuvių kalba 2 d. 1998–2001), Dievo karalystė (Königtum Gottes 1956).
L: A. Anzenbacher Die Philosophie Bubers Wien 1965; G. Wehr Martin Buber Zürich 1991.
1076