Bucer Martin (Martinas Bùceris) 1491 11 11Schlettstadt (Didieji Rytai) 1551 03 01Kembridžas, vokiečių reformacijos teologas, pamokslininkas. Strasbūro religinis reformatorius. 1506 Schlettstadte įstojo į dominikonų ordiną, 1515 ar 1516 įšventintas kunigu. 1517–21 Heidelberge studijavo teologiją ir filosofiją; buvo Erzamo Roterdamiečio šalininkas. 1518 dalyvavo teologiniuose disputuose, kur susipažino su M. Liuteriu. Jo įdėjų paveiktas 1521 išstojo iš dominikonų ordino, 1522 vedė buvusią vienuolę ir dirbo pastoriumi Landstuhle (Reino kraštas‑Pfalcas). 1523 ekskomunikuotas, pasitraukė į Strasbūrą, čia skleidė reformacijos idėjas, nuo 1524 buvo pamokslininkas. 1524–48 dalyvavo daugelyje teologinių disputų Vokietijoje ir Šveicarijoje, vykdė mokyklų reformas. Veikė kaip tarpininkas tarp M. Liuterio ir U. Zwinglio, kurie nesutarė Eucharistijos klausimu; 1529 Marburge dalyvavo jų religiniame dispute dėl Eucharistijos ir predestinacijos sampratos (po jo pagilėjo prieštaravimai tarp liuteronų ir reformatų, Šveicarijos kantonai neteko galimybės prisijunti prie Schmalkaldeno sąjungos).
Martinas Buceris
1530 su W. Capito parengė ir Augsburgo reichstage imperatoriui Karoliui V įteikė keturių laisvųjų Šventosios Romos imperijos miestų – Strasbūro, Konstancos, Memingeno ir Lindau, nepripažinusių Augsburgo išpažinimo, – evangelikų reformatų tikėjimo išpažinimo santrauką Tetrapolio išpažinimas (Confessio tetrapolitana; dar vadinamas Strasbūro, arba Švabų, išpažinimu). Juo buvo siekiama įteisinti cvinglizmu grįstą Eucharistijos sampratą, tai dar labiau supriešino M. Liuterio ir U. Zwinglio šalininkus. 1536 Bazelyje dalyvavo rašant Pirmąjį Šveicarijos tikėjimo išpažinimą (Confessio helvetica prior; Helvecijos simbolis).
1541 M. Buceris mėgino sutaikyti protestantus ir katalikus. Imperatorius Karolis V, baimindamasis turkų invazijos į Vidurio Europą, norėjo atkurti Vokietijos kunigaikščių vienybę, todėl 1541 Regensburge sušaukė katalikų ir protestantų pasitarimą, kuriame M. Buceris dalyvavo kaip protestantų atstovas. Buvo aptariamas anoniminis dokumentas, vadinamoji Regensburgo knyga, kurioje siūlyti katalikų ir protestantų sąjungos būdai. Abiem pusėms dokumentą atmetus religinis konfliktas dar labiau pagilėjo, M. Buceris buvo atleistas iš pamokslininko pareigų ir Canterbury arkivyskupo T. Cranmerio kvietimu 1549 išvyko į Angliją.
Iš lotynų kalbos išvertė Dovydo psalmes (išspausdintos 1529 slapyvardžiu Aretinus Felinus).
Aretinus Felinus;