Martin Heidegger

Heidegger Martin (Martinas Hedegeris, Háidegeris) 1889 09 26Messkirch (Badenas-Viurtembergas) 1976 05 26Freiburg, vokiečių filosofas. Vienas žymiausių egzistencijos filosofijos ir fenomenologinės ontologijos atstovų. Habil. dr. (1915).

Išsilavinimas ir akademinė veikla

1909–15 studijavo katalikų teologiją ir filosofiją Freiburgo universitete. Nuo 1919 E. Husserlio asistentas. 1923–28 Marburgo, 1928–45 ir 1951–52 Freiburgo universiteto profesorius. 1933 dėl lojalumo nacių režimui išrinktas Freiburgo universiteto rektoriumi, 1934 pareigų atsisakė. 1946–51 prancūzų okupacinei valdžiai uždraudus dirbti pedagoginį darbą skaitė viešas paskaitas. Nuo 1951 vedė seminarus Vokietijoje ir kitose šalyse.

Ankstyvojo laikotarpio filosofija

M. Heideggerio filosofinėms pažiūroms įtakos turėjo senovės graikų filosofai ikisokratikai, F. Nietzsche, F. Brentano, W. Dilthey, E. Husserlis, taip pat poetai Pindaras, F. Hölderlinas, R. M. Rilke ir kiti. Ankstyvuoju laikotarpiu M. Heideggeris nagrinėjo logikos filosofines problemas, domėjosi F. L. G. Frege’s, B. Russello, E. Husserlio reikšmės teorijomis. Veikale Psichologizmo mokymas apie sprendinį (Die Lehre vom Urteil im Psychologismus 1914) analizavo sprendinį siekdamas prisidėti prie psichologizmo problemos sprendimo. M. Heideggeris siekė peržengti formaliąją logiką, tyrinėti kategorijas (Dunso Škoto mokymas apie kategorijas ir reikšmes / Die Kategorien- und Bedeutungslehre des Duns Scotus 1916).

Martin Heidegger

Fenomenologinės idėjos

Pažintis su E. Husserliu ir jo filosofija paskatino M. Heideggerį plėtoti fenomenologiją.

Veikale Būtis ir laikas (Sein und Zeit 1927, lietuvių kalba 2014) plėtojama fenomenologijos terminologija ir metodai, siekiama atskleisti žmogaus buvimo prielaidas, analizuoti jo pagrindinius aspektus. Tai vienas filosofinių veikalų, pagrindžiančių egzistencinę filosofiją ir susiejančių ją su fenomenologija, atstovaujančių savarankiškai fenomenologijos krypčiai – fenomenologinei ontologijai. Jame buvimas nagrinėjamas plėtojant įrankumo (kasdienį pasaulį, žmogaus aplinką formuoja įrankumo grandys – glaudžiai susijusios žmogaus veiklos galimybės), rūpesčio (žmogiškojo buvimo ypatybė – nuolat būti ateityje), mirties (mirties įsisąmoninimas laikomas žmogaus sąmoningumo aukščiausiu lygmeniu), autentiško buvimo (autentiškas mirtingo žmogaus buvimas atskiriamas nuo beasmenio, savaime-suprantamybėse nugrimzdusio das Man situacijos) ir kitas temas.

Veikalą Būtis ir laikas M. Heideggeris laikė nebaigtu, siekė plėtoti laiko temą, užbaigiančią žmogiškojo buvimo problematiką. Šia tema paskelbė veikalų (žymiausias – Kantas ir metafizikos problema / Kant und das Problem der Metaphysik 1929).

Vėliau (3 dešimtmečio pabaigoje–4 dešimtmečio pradžioje) plėtojo tiesos kaip žmogaus atvirumo (nepaslėpties) sampratą. Ketvirto dešimtmečio viduryje jo veikaluose svarbi nihilizmo (arba niekio) problema. Greta jos plėtojo buvimo ir buvinio nebendramatiškumo, buvimo užmaršties ir jos padarinių temą.

Vėlyvojo laikotarpio filosofija

Vėlyvuoju laikotarpiu nagrinėjo poetinę kalbą ne literatūrologiniu ar lingvistiniu aspektu, bet kaip buvimo pasireiškimą ir išsiskleidimą. Kalbą suprato kaip pirminių skirtumų, be kurių negalėtume pažinti pasaulio, sritį. Šiuo laikotarpiu M. Heideggeris taip pat svarstė šiuolaikinio žmogaus techniškumo (veikalas Technikos klausimas / Die Frage nach der Technik 1949), daikto esmės, pasaulėvokos diachroninių pokyčių klausimus.

M. Heideggerio filosofijos įtaka

Visas M. Heideggerio temas vienija ontologinė (buvimo) problematika ir kalbos klausimai bei šių filosofinių tyrimo sričių glaudus ryšys – buvimas įmanomas tik kalboje ir per kalbą. M. Heideggeris turėjo įtakos savo mokiniams (H. Arendt, K. Löwithui, O. Pöggeleriui ir kitiems), 20 a. filosofijos įvairių krypčių atstovams (R. M. Rorty, E. Finkui, H.-G. Gadameriui, P. Sloterdijkui ir kitiems).

Kiti veikalai

Dar parašė veikalus Kas yra metafizika? (Was ist Metaphysik? 1929), Apie tiesos esmę (Vom Wesen der Wahrheit 1943), Klaidžios proskynos (Holzwege 1950), Įvadas į metafiziką (Einführung in die Metaphysik 1953), Ką reiškia mąstyti? (Was heisst Denken? 1954), Kas tai yra – filosofija? (Was ist das – die Philosophie? 1956), Pagrindo dėsnis (Der Satz vom Grund 1957), Pakeliui į kalbą (Unterwegs zur Sprache 1959).

M. Heideggeris ir Lietuva

M. Heideggerio filosofiją pradėjo tyrinėti J. Girnius ir A. Maceina. Pirmoji studija apie M. Heideggerį yra J. Girniaus diplominis darbas (1936). M. Heideggerio filosofiją (daugiausia vėlyvąją) išsamiai nagrinėjo V. Vyčinas, ją t. p. tyrė A. Šliogeris, A. Sverdiolas, R. Šerpytytė ir kiti.

R: M. Heidegeris Rinktiniai raštai Vilnius 1992; M. Heidegger, H.-G. Gadamer Meno kūrinio ištaka Vilnius 2003. L: A. Šliogeris Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas Vilnius 1985; G. Steiner Heideggeris Vilnius 1995; J. Girnius Heideggerio egzistencialinės filosofijos pagrindai Kaunas 2002; V. Vyčinas Raštai t. 1 Vilnius 2002; K. Jaspers Notizen zu Martin Heidegger München 1978; H.-G. Gadamer Heideggers Wege: Studien zur Spätwerk Tübingen 1983; O. Pöggeler Der Denkweg Martin Heideggers Stuttgart 1994.

2385