Martin Heinrich Klaproth
Klaproth Martin Heinrich (Martinas Heinrichas Klãprotas) 1743 12 01Wernigerode (Saksonija‑Anhaltas) 1817 01 01Berlynas, vokiečių chemikas. Berlyno mokslų akademijos (1788; jos direktorius 1800–02), Londono karališkosios draugijos (1795), Švedijos karališkosios mokslų akademijos (1804) narys. Vienas pirmųjų po A. L. de Lavoisier paneigė flogistono teoriją.
Ilgą laiką keliavo po Vokietiją ir mokėsi bei dirbo įvairiose vaistinėse. 1780 įsteigė savo vaistinę Apotheke zum Baren, kuri tapo produktyviausia to meto chemijos tyrimų laboratorija Europoje. Nuo 1787 dirbo chemijos dėstytoju karo ir kitose mokyklose, nuo 1810 Berlyno universiteto profesorius. Daug nuveikė tobulindamas ir sistemindamas analizinės chemijos ir mineralogijos procesus. Atrado uraną (1789), cirkonį (1789), titaną (1795), telūrą (1798), cerį (1803), išsiaiškino daugelio medžiagų, pvz., stroncio, berilio, chromo junginių sudėtį. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių. Išleido penkių tomų chemijos žodyną (1807–10) ir keturių tomų jo priedą (1815–19).
Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje ir Centrinės Amerikos žydinčių augalų gentis Klaprothia (priklauso Loasaceae šeimai).