Martin Ryle
Ryle Martin (Martinas Ráilis) 1918 09 27Brighton 1984 10 14Kembridžas, Didžiosios Britanijos radioastronomas. Seras (1966). Londono karališkosios draugijos narys (1952).
Išsilavinimas ir veikla
1939 baigė Oksfordo universitetą. 1939–45 dirbo Jungtinės Karalystės Telekomunikacijų tyrimų centre, 1945–82 dėstė Kembridžo universitete (1945–48 Cavendisho laboratorijos radioastronomijos grupės mokslo darbuotojas, 1948–59 universiteto fizikos dėstytojas, 1957–82 Mullardo radioastronomijos observatorijos direktorius); profesorius (1959). Karališkasis astronomas (1972–82).
Mokslinė veikla ir išradimai
1951 išrado radiointerferometrą, 1959 sukūrė apertūrų sintezės metodą, leidžiantį tyrinėti radijo šaltinius itin didele kampine skyra. Tyrinėjo Saulės radijo spinduliuotę, vėliau plėtojo silpnų diskrečių radijo spinduliuotės šaltinių tyrimus. Jam vadovaujant buvo atliktos šiaurinio dangaus radijo spinduliuotės apžvalgos ir sudaryti Kembridžo radijo šaltinių katalogai (svarbiausias – 3‑iasis katalogas, 3C, 1959). Remdamasis šių katalogų duomenų analize jis sukritikavo stacionariosios visatos hipotezę ir parėmė Didžiojo Sprogimo hipotezę.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1974, su A. Hewishu).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 12 136 Martinryle ir Mullardo radioastronomijos observatorijos teleskopas.
3018