Scorsese Martin (Martinas Skorsèzė) 1942 11 17Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Italų kilmės. 1966 baigė Niujorko universitetą (kino režisūrą). Iš viso režisavo daugiau kaip 70 vaidybinių ir dokumentinių filmų. Išgarsėjo kriminaline drama Nešvarios gatvės (Mean Streets 1973). Didėjančio susvetimėjimo, protesto prieš visuomenę, prievartos, nusikalstamumo priežasčių temos išryškėjo filmuose Taksistas (The Taxi Driver 1976, Kanų kino festivalio prizas), Įsiutęs bulius (Raging Bull 1980, apie boksininką Jake’ą LaMottą). Gangsterių filmo žanras plėtotas filmuose Kieti vyrukai (Goodfellas 1990, Venecijos kino festivalio prizas), Kazino (1995), Infiltruoti (The Departed 2006, Oskaras 2007).
Martin Scorsese
M. Scorsese. Filmo Įsiutęs bulius kadras (1980; centre Jake’as LaMotta – R. De Niro)
Sukūrė įvairaus žanro filmų; svarbesni: psichologinė drama Alisa čia nebegyvena (Alice Doesn’t Live Here Anymore 1974), stilizuotas miuziklas Niujorkas, Niujorkas (1977), dokumentiniai muzikiniai filmai Paskutinis valsas (The Last Waltz 1978), Šviesk (Shine a Light 2008), George’as Harrisonas: Gyvenant materialiame pasaulyje (George Harrison: Living in the Material World 2011), komedijos Komedijos karalius (The King of Comedy 1982), Viršvalandžiai (After Hours 1985, Kanų kino festivalio prizas 1986), ekranizacijos Paskutinis Kristaus gundymas (The Last Temptation of Christ 1988, pagal N. Kazandzakį) ir Nekaltybės amžius (The Age of Innocence 1993, pagal E. Wharton), trileris Baimės iškyšulys (Cape Fear 1991).
Režisavo dokumentinį filmą Asmeninė kelionė su Martinu Scorsese po JAV kiną (A Personal Journey with Martin Scorsese Through American Movies 1995), istorinių dramų (Niujorko gaujos / Gangs of New York 2002, Tyla / Silence 2016, Gėlių mėnulio žudikai / Killers of the Flower Moon 2023), biografinius filmus Aviatorius (2004, apie Howardą Hughesą), Wall Streeto vilkas (The Wolf of Wall Street 2013, apie Jordaną Belfortą) ir Airis (The Irishman 2019, apie Franką Sheeraną), filmą vaikams Hugo (2011).
Kūrybai būdinga Niujorko gatvių realistinio gyvenimo scenos, autobiografiškumas, labai tiksli personažų charakteristika, novatoriškas operatoriaus darbas, aliuzijos į klasikinius kino filmus, itin pabrėžiama aktorių vaidyba. Prodiusavo daugiau kaip 90 savo ir kitų režisierių vaidybinių ir dokumentinių filmų. 1990 Jungtinėse Amerikos Valstijose su kitais kino režisieriais įkūrė ne pelno organizaciją Film Foundation, kuri siekia išsaugoti kino paveldą, remia filmų restauravimo darbus (restauruota daugiau kaip 900), rengia kino edukacines programas.
Venecijos (1995), Berlyno (2024) kino festivalio apdovanojimas už visą kūrybą. Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1998). Kennedy centro apdovanojimas (2007). Imperatoriškoji premija (2016).
1706