Martinus Nijhoff

Nijhoff Martinus (Martinas Nehofas) 1894 04 20Haga 1953 01 26Haga, olandų poetas. Studijavo teisę Amsterdame, olandų kalbą Utrechte. 1926–33, 1941–46 žurnalo De Gids redaktorius. Poezijoje griežtą, beveik klasicistinę formą derino su šiuolaikiškomis temomis, rašė sonetus. Eilėraščiuose vyrauja vienatvės, nerimo, mirties, religiniai motyvai, kurie dažniausiai pateikiami kaip modernūs ir dekadentiški elementai, siekiama atskleisti kalbos paslaptį, įrodyti amžinąją žmogaus misteriją; žymu egzistencializmo įtaka. Išleido eilėraščių rinkinius Klajoklis (De wandelaar 1916), Formos (Vormen 1924), Naujieji eilėraščiai (Nieuwe gedichten 1934), U valanda. Idilė (Het uur U. Een idylle 1942). Dramoms (Pjero prie žibinto / Pierrot aan de lantaarn 1919, Skrajojantis olandas / De vliegende Hollander 1930, Olandijoje yra namas / In Holland staat een huis, su A. van Duinkerkenu, 1936, Betliejaus žvaigždė / De ster van Bethlehem 1941, Šventasis miškas / Het heilige hout 1950) būdinga krikščioniški motyvai. Parašė esė (Rašiklis ant popieriaus / De pen op papier 1927, Mintys antradienį / Gedachten op Dinsdag 1931), išvertė Euripido, W. Shakespeare’o, T. S. Elioto, A. Gide’o, Ch. F. Ramuz kūrinių. M. Nijhoffo eilėraščių paskelbta lietuvių kalba.

2952