Martiros Sarian
Sarian Martiros (Martirosas Sariãnas) 1880 02 28Nachičevanė prie Dono (dabar Rostovo prie Dono dalis) 1972 05 05Jerevanas, armėnų tapytojas. Vienas žymiausių 20 a. Armėnijos dailininkų. Dailininkų grupuotės Žydroji rožė narys; dalyvavo Meno pasaulio, Rusų dailininkų sąjungos parodose. 1897–1904 mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje (1902–04 – pas V. Serovą ir K. Koroviną). 1910–13 lankėsi Turkijoje, Egipte, Irane.
Kūryba
Kūriniuose M. Sarianas įtaigiai atskleidė kelionių įspūdžius, juose rytietiški motyvai perteikti dekoratyvia forma, būdinga grynų spalvų dėmių kontrastingi deriniai, lakoniška, bet ekspresyvi kompozicija (Gatvė vidurdienį. Konstantinopolis 1910, Finikinė palmė. Egiptas 1911). 2 dešimtmečio natiurmortuose ir portretuose ryšku P. Gauguino ir H. Matisse’o įtaka. Nuo 1921 gyveno Armėnijoje, kūrybos pagrindine tema tapo jos žmonių gyvenimas ir gamta. Peizažams būdinga ryškūs spalviniai kontrastai, apibendrinta forma (Armėnija 1923, Vidurdienio tyla 1924). 1926–28 gyveno Paryžiuje, daug įtakos M. Sariano kūrybai turėjo impresionizmas. Peizažuose iš šiltų ir šaltų spalvų M. Sarianas siekė sukurti vientisą harmoningą koloritą, potėpis tapo smulkesnis. 1952–58 nutapė 7 paveikslų ciklą Mano tėvynė.
M. Sarian. Kalnai (aliejus, 1923, Tretjakovo galerija Maskvoje)
Sukūrė daug portretų, juose ryšku dėmesys portretuojamojo vidiniam pasauliui (Architekto A. Tamaniano portretas 1933, R. Simonovo, 1939, A. Isaakiano, 1940), t. p. spalvingų natiurmortų (Rudeniškas natiurmortas 1961). Iliustravo knygų (Armėnų liaudies pasakos 1930, 1933, 1937), apipavidalino spektaklių (A. Spendiariano opera Almast A. Spendiariano operos ir baleto teatre Jerevane, 1939). Kūryba turėjo daug įtakos armėnų nacionalinės tapybos klostymuisi.
1746