Góštautas Martynas 15 a. pirma pusė po 1483 07 03, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, karo veikėjas. Jono Goštauto sūnus, Alberto Goštauto tėvas.
Dalyvavo Gardino seime (1461). 1464–71 buvo Naugarduko vietininkas, 1471–80 – Kijevo vaivada; juo paskirtas po tas pareigas ėjusio svainio kunigaikščio Simono Olelkaičio (Olelkaičiai) mirties. Kaip kataliko ir nekunigaikštiškos kilmės jo nepripažino stačiatikiai kijeviečiai (reikalavo vaivada skirti Mykolą Olelkaitį arba kitą kunigaikštiškos kilmės stačiatikį). Martynas Goštautas su kariuomene užėmė miestą ir privertė gyventojus pripažinti lietuvių valdžią.
1474 kariavo su Krymo totoriais. 1477–79 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka, 1480–83 Trakų vaivada. Padėjo bernardinų ordino vienuoliams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1479 jis ir jo sesuo tretininkė Aleksandra pastatydino bernardinų vienuolyną Tykocine. Dar pastatydino Šv. Mikalojaus bažnyčią Trakuose, Goštautų koplyčią Vilniaus arkikatedroje.
Buvo du kartus vedęs (abi žmonos giminiavosi su Alšėnų kunigaikščiais), iš pirmos santuokos turėjo sūnų Albertą.
2184