Jañkus Martynas 1858 08 07Bitėnai 1946 05 23Flensburg (1993 perlaidotas Bitėnų kapinėse), Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos leidėjas, publicistas. Aušrininkas, vienas lietuvių tautinio sąjūdžio vadovų, vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Tilžės Akto signataras (1918).
Veikla
Kovojo prieš mažlietuvių germanizavimą, propagavo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susivienijimo idėją. Vienas kultūros draugijos Birutė steigėjų (1885; 1889–92 pirmininkas), mėnraščio Aušra (1883–86) įkūrimo iniciatorių, 1884 04–1885 08 atsakingasis redaktorius. 1884–85 su J. Mikšu leido Aušros kalendorius. 1885 išleido pirmąjį almanachą lietuvių kalba Mužikėlis. 1889–1923 veikė Jankaus spaustuvė. Laikraščių Garsas (1886–87), pirmojo lietuvių satyrinio laikraščio Tetutė (1891–93), Naujoji Aušra (1892), Lietuviškas darbininkas (1894), Ūkininkų prietelius (1894), Saulėteka (1900–02), Dienos laps (1909–10) redaktorius ir leidėjas. 1889–92 žurnalo Varpas administratorius ir atsakingasis redaktorius, vienas žurnalo Ūkininkas (1890–1905) leidėjų.
Martynas Jankus (1926)
Parašė arba parengė 45 knygeles tautinei sąmonei ugdyti (pvz., Trumpi nusidavimai Prūsų Lietuvos 1891, Lietuvininkų bei Lietuvos nusidavimai 1897), socialinės ir politinės satyros eilėraščių rinkinėlių. Išleido Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių liaudies dainų rinkinėlių. Bendradarbiavo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviškoje spaudoje. Pasirašinėjo slapyvardžiais (V. Giedris, Martyneitis, Bitėnų Merčius ir kitais). Bitėnuose laikė Didžiojoje Lietuvoje Rusijos valdžios draudžiamosios lietuvių spaudos sandėlį (su Aušros archyvu). Organizavo tos spaudos platinimą bei prekybą. Palaikė spaudos ryšius su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais, latvių, lenkų, gudų tautinio sąjūdžio veikėjais. Mažojoje Lietuvoje organizavo lietuvininkų susirinkimus ir paskaitas tautinei sąmonei ugdyti.
Martynas Jankus savo kabinete (Bitėnai, 1934)
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus
Už tautinę veiklą M. Jankus Prūsijos valdžios buvo keliasdešimt kartų suimtas, kalintas, baustas piniginėmis baudomis; joms ir spaudai leisti, spaustuvėms įgyti paaukojo visas lėšas, ūkį, jo sodyboje Bitėnuose kurį laiką gyveno Aušros redaktoriai J. Mikšas, J. Šliūpas, kiti aušrininkai. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1914 12) su šeima Rusijos imperijos kariuomenės ištremtas į Samaros guberniją. Rusijos lietuvių seime Petrograde (1917) paskelbė deklaraciją apie Mažosios Lietuvos siekį susijungti su Didžiąja Lietuva.
1918 grįžo į tėvynę. 1920 kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1922 pabaigoje–1923 pradžioje veikusio Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas. Dalyvavo kovoje dėl Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuvos valstybe (1923; Klaipėdos krašto sukilimas), Lietuvos Respublikos politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Nacių Vokietijai 1939 03 okupavus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Kauną. 1944 grįžo į Bitėnus, bet nacių buvo priverstas evakuotis į Vokietiją. M. Jankaus veiklai būdinga liberalizmas, bendravimas su lietuvių ir kitų tautų įvairiomis politinėmis grupuotėmis.
Atminimo įamžinimas ir apdovanojimai
Bitėnuose veikia Martyno Jankaus muziejus (įkurtas 1981), Kaune M. Jankui pastatytas biustas (1939).
Gedimino 3 (1928), Vytauto Didžiojo 2 (1938) laipsnio ordinai. Italijos Karūnos 3 laipsnio ordinas (1928).
-V. Giedris; -Martyneitis; -Bitėnų Merčius; -Martynas Jankus
L: P. Alšėnas Martynas Jankus Mažosios Lietuvos patriarchas Toronto 1967; D. Kaunas Aušrininkas Vilnius 1996, Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas Vilnius 2021.
3037
415