Martynas Keturakaitis (iš D. Kauno Mažosios Lietuvos knygos 1996)
Keturakáitis Martynas 1848 06Jurbarkas (dabar Majovka, Kaliningrado sr.) 1911 03 15East Saint Louis (Ilinojaus valstija), lietuvių evangelikų liuteronų kunigas, draudžiamosios lietuvių spaudos platintojas, lietuviškų parapijų Jungtinėse Amerikos Valstijose steigėjas, publicistas. Kunigas (1878). 1878 Reino misijų bendrijos (vok. Rheinische Missionsgesellschaft) Barmeno (dabar Wuppertalio dalis) seminarijoje baigęs teologiją Mažojoje Lietuvoje skleidė misionieriavimo idėjas, rinko aukas misijoms. Bendradarbiavo su Holzo ir Šerniaus spaustuve Klaipėdoje, parengė spaudai J. Bunyano Krikščionies kelionę (1878), koregavo J. Arndto Rojaus darželį (1879) ir parašė šio leidinio paveikslų paaiškinimus.
1880 Mintaujos (dabar Jelgava) konsistorijoje išlaikęs teologijos egzaminą iki 1883 buvo Kretingos, 1883–92 Tauragės evangelikų liuteronų parapijų klebonas, t. p. aptarnavo Aleksandrovsko (dabar Žemaičių Naumiestis), Batakių, Jurbarko, Kelmės, Raseinių, Sartininkų, Skaudvilės, Skirsnemunės ir Šilalės parapijas. Garsėjo kaip geras pamokslininkas, švietėjas. Įsikūręs Tauragėje organizavo draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimą per Prūsijos–Rusijos sieną ir šios spaudos platinimą – sutaręs su sargybiniais vežimais veždavo ne tik evangelikų liuteronų, bet ir katalikų, t. p. pasaulietinę literatūrą. Nuo 1888 savo parapijose steigė slaptas mokyklas. 1892 M. Keturakaičio veiklą susekus per kratą jo namuose rasta lietuviškų knygų. Atleistas iš pareigų, jam uždrausta gyventi Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose; pabėgo į Mažąją Lietuvą.
M. Keturakaičio ir K. E. Mertikaičio sudarytos knygos Wisókios naujos giesmes arba Ewangeliszki psalmai antraštinis lapas (išleista 1879 Holzo ir Šerniaus spaustuvės Klaipėdoje; Maironio lietuvių literatūros muziejus)
Vėliau gyveno Mintaujoje, kelis kartus lankėsi Sankt Peterburge, teikė prašymus leisti gyventi lietuviškose gubernijose. Suimtas, 1895 ištremtas į Kaukazą, ten be atlyginimo tarnavo vokiečių Alexanderhilfo kolonijos (prie Tbilisio) evangelikų liuteronų parapijos kunigu. 1897 pabėgęs iš tremties per Turkiją atvyko į Elbingą pas ten įsikūrusią šeimą. Tais pačiais metais iš Hamburgo pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje.
M. Keturakaičio laiškas, išspausdintas Tilžėje leistoje Naujoje lietuviškoje ceitungoje (1897 Nr. 75; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Apkeliavęs lietuvių evangelikų liuteronų gyvenamas vietas 1898 Collinsville’yje (Ilinojaus valstija) nesėkmingai bandė organizuoti pirmąją lietuvių evangelikų liuteronų parapiją. 1898 Filadelfijoje įsteigė bendrą lietuvių ir vokiečių parapiją (dėl tautinių nesutarimų netrukus suiro), 1899 03 pašventino pirmąją Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvišką evangelikų liuteronų bažnyčią. Vėliau kurį laiką dirbo vokiečių parapijoje Eitzene (Minesotos valstija). 1900–11 vėl gyveno Collinsville’yje, čia įkūrė lietuvišką Jeruzalės parapiją, 1903 pastatydino jos bažnyčią (iki 20 a. pabaigos tebevyko lietuviškos pamaldos), 1904 įkūrė savišalpos draugiją. 1903 t. p. įsteigė lietuvių parapiją Saint Louise (Misūrio valstija), 1910 su kunigu Petru Drignaičiu – Čikagos Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapiją (tebeveikia), telkė kitų vietovių lietuvius. Bendradarbiavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių spaudoje, platino Mažojoje Lietuvoje Sandoros leidžiamą Pagalbą, skaitė paskaitas lietuvių bendruomenėse.
-Keturakat