Knãkfusas Martynas (lenkiškai Marcin Knackfus, Knackfuss) apie 1740Wólka (prie Garwolino, Lenkija) apie 1821Lietuva, Lietuvos architektas. Vienas klasicizmo pradininkų Lietuvoje.
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi Varšuvoje (pas architektą Sz. B. Zugą). Nuo 1768 gyveno Vilniuje. Dirbo vyskupo I. J. Masalskio dvaro architektu. Buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijos kapitonas. 1768–73 dėstė Vilniaus kariuomenės inžinierių korpuso mokykloje (veikė prie Vilniaus universiteto), 1773–77 – Vilniaus universitete (architektūrą). Nuo 1773 dirbo Edukacinės komisijos Lietuvos mokyklų skyriaus, 1782–94 – Vilniaus universiteto architektu. Nuo 1778 priklausė masonų ložei Gerasis Ganytojas (Bon Pasteur). Buvo Vilniaus magistrato patarėjas. 1794 dalyvavo J. Jasinskio vadovaujamame sukilime. M. Knakfusas laikomas architekto L. Gucevičiaus mokytoju.
Projektai
M. Knakfusas. Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos priestatas Vilniuje (1788)
Žymesni M. Knakfuso projektuoti pastatai: Verkių dvaro sodybos rytinė ir vakarinė oficinos (abi 18 a. 8 dešimtmetis), Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos priestatas (1788, visi Vilniuje), Šv. Jokūbo bažnyčia Kurtuvėnuose (1792), dvaro rūmai Paežeriuose (1795–99, Vilkaviškio rj. savivaldybė). Vadovavo dominikonų bažnyčios Trakuose statybai (1789–90). Pagal jo projektus Vilniuje įrengta Visų Šventųjų bažnyčios didysis altorius (1787), Vilniaus universiteto botanikos sodas Sereikiškėse (su gamtininku S. B. Jundzilu, po 1787), rekonstruotas Žaliasis tiltas per Nerį (1791), nutiesta Pohuliankos (dabar J. Basanavičiaus) gatvė (iki 1798), perstatyta didikų rūmų (visi 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje). Vieni (Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Troškūnuose, 1774–88) projektai saikingų ankstyvojo klasicizmo formų su baroko elementais, kitiems (de Reusų rūmų perstatymas Vilniuje, 19 a. pradžia) būdinga brandusis klasicizmas.
2161