Rėzà Martynas Liudvikas (vok. Martin Ludwig Rhesa) 1776 01 09Karvaičiai (Kuršių nerija) 1840 08 30Karaliaučius, evangelikų liuteronų kunigas, teologas, lietuvių raštijos darbuotojas, folkloristas. Filosofijos dr. (1807).
Išsilavinimas ir veikla
1795–99 Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. 1800 įšventintas kunigu tarnavo kariuomenės įgulos bažnyčios kapelionu Karaliaučiuje, 1811–16 brigados kapelionas (per prancūzmetį dalyvavo Prūsijos kariuomenės žygiuose). 1807 apgynęs filosofijos daktaro disertaciją įgijo teisę dėstyti teologiją universitete; ekstraordinarinis (1810), ordinarinis (1818), pirmasis (primarius) profesorius (1828). 1810 paskirtas pertvarkyto Lietuvių kalbos seminaro direktoriumi ir dėstytoju; išugdė daug lietuviškos raštijos veikėjų, tarp jų – kalbininką F. Kuršaitį. 1811 išrinktas Karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos nariu, 1819 – Teologijos fakulteto dekanu (šias pareigas ėjo: 1821/22, 1822/23, 1826/27, 1829/30 mokslo metais, 1831/32 žiemos ir 1825, 1828, 1840 vasaros semestrais).
Martynas Liudvikas Rėza (nežinomas dailininkas, aliejus, 19 amžius)
Keletą kartų buvo išrinktas Karaliaučiaus universiteto prorektoriumi (prorektorius ėjo rektoriaus pareigas, nes nuo 1807 rektoriumi universitetas rinko Prūsijos sosto įpėdinį): 1820/21, 1824/25, 1830/31 žiemos semestrais vadovavo universitetui. Nuo 1828 Karališkosios Prūsijos konsistorijos narys, 1832 Leipcigo istorijos teologijos draugijos narys.
Veikalai
Vokiečių kalba išleido knygą Žinios ir pastabos apie 1813–1814 metų karo žygius iš vieno Prūsijos armijos kapeliono dienoraščio (Nachrichten und Bemerkungen aus den Feldzügen des Jahres 1813 und 1814, 1814, lietuvių kalba 2000). Rašė eilėraščius vokiečių kalba, išleido rinkinius Prutena (2 d. 1809–25, lietuvių kalba 2023, vertė A. A. Jonynas; juose gausu Lietuvos istorijos, liaudies dainų motyvų, nostalgijos gimtiesiems Karvaičiams, kurie 18 a. pabaigoje buvo užpustyti kopų smėlio).
M. L. Rėza 1810 Karaliaučiuje organizavo lietuviškos Biblijos draugiją ir rūpinosi Biblijos leidyba. Vadovavo trečiajam (prisidėjo S. T. Cipelis, 1816) ir ketvirtajam (1824) Biblijos leidimui lietuvių kalba, parašė Biblijos vertimų į lietuvių kalbą istoriją (Lietuviškosios Biblijos istorija / Geschichte der litthauischen Bibel 1816) ir filologines kritines pastabas, komentarus apie naujų vertimų pakeitimus (Filologinės kritinės pastabos dėl lietuviškosios Biblijos / Philologisch kritische Anmerkungen zur litthauischen Bibel 2 d. 1816–24).
Pagal iš J. Jordano gautus K. Donelaičio kūrinių originalus ir J. Holfeldo nuorašus pirmą kartą išleido poemą Metai (Das Jahr 1818, su vertimu į vokiečių kalbą; redagavimas laisvas – iš 2968 eilučių 469 praleistos; dedikacija Prūsijos švietimo ministrui W. von Humboldtui; įvade pateikė išsamią K. Donelaičio kūrybos charakteristiką, teksto komentarus). Išvertė Horacijaus kūrybos, Ezopo pasakėčias, paskelbė rinkinį Aisopas, arba Pasakos (1824), kuriame įdėjo ir K. Donelaičio šešias pasakėčias.
Žurnale Dziennik Wileński 1817 paskelbė atsišaukimą, kuriuo Vilniaus universiteto bendruomenę ragino rinkti lietuvių tautosaką, susirašinėjo su J. W. Goethe. Bendravo su S. Stanevičiumi, J. K. Plateriu. Rusų baltistas P. Preisas jį vadino žymiausiu lietuvių kalbos žinovu Europoje. M. L. Rėza paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį Dainos, oder littauische Volkslieder (1825; įvade pateikė istoriografinių duomenų apie lietuvių liaudies poeziją, aptarė raiškos, metrikos ypatybes; šį rinkinį į Weimarą nusiuntė J. W. Goethe’i). Rinkinio dainos buvo perspausdinamos, verčiamos į anglų, čekų, italų, lenkų, rusų, vokiečių kalbas. Lotynų ir vokiečių kalbomis parašė daug teologijos traktatų bažnyčios istorijos ir įvadinės biblinės interpretacijos (izagogikos) tematika, 1830 į lietuvių kalbą išvertė Rytų Prūsijos bažnyčios 1829 unijinę agendą. Vokiečių kalba išleido presbiteriologiją – studiją apie Rytų ir Vakarų Prūsijoje tarnavusius liuteronų kunigus (Trumpas pranešimas apie Rytų Prūsijos pamokslininkus / Kurzgefasste Nachrichten von allen... in Ostpreussen angestellten Predigern 2 d. 1834). Buvo sukaupęs leksikografinių duomenų, pradėjęs rašyti vokiečių–lietuvių kalbų žodyną. Protestavo prieš lietuvių vokietinimą.
Apdovanojimai
Prūsijos valstybės ordinas (1840).
Atminimo įamžinimas
2008 įsteigta L. M. Rėzos kultūros ir meno premija, skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Paminklai M. L. Rėzai pastatyti Pervalkoje (1975, tautodailininkas E. Jonušas), Juodkrantėje (1994, skulptorius A. Sakalauskas), Karaliaučiuje (2005, skulptorius A. Sakalauskas, architektai R. Krištapavičius, M. Jamantas).
R: Raštai t. 1–6 Vilnius 2011–2020. L: A. Jovaišas Liudvikas Rėza Vilnius 1969; J. Ambraziejus Liudvikas Rėza tautosakininkas Vilnius 1989; Martynas Liudvikas Rėza: Epochų atspindžiai Klaipėda 2007; D. Petkūnas Ludwig Martin Rhesa – a Distinguished Scholar of the Königsberg University and Theologian of the Prussian Lutheran Church / Senoji Lietuvos literatūra t. 30 Vilnius 2010.
2905