Martynas Mažvydas

Mãžvydas Martynas (lot. Martinus Mosuidius, Mosuid), Martynas Mažvydas Vaitknas apie 1510–20Žemaitija (spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkė) 1563 05 31Ragainė (nuo 1946 rusiškai Neman, Kaliningrado sr.), lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos parengėjas, reformacijos veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Antanas Šakalys Martynas Mažvydas (lino raižinys, 1978)

Spėjama, M. Mažvydas kilęs iš smulkiųjų bajorų. Iki 1546 gyveno Vilniuje, 1541–42 greičiausiai mokytojavo A. Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje evangelikų mokykloje (veikė iki 1542 05). Buvo įsitraukęs į reformacijos judėjimą, Lietuvoje dėl to persekiotas. Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio kvietimu ir lėšomis 1546–48 Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. Jį baigęs įgijo menų bakalauro diplomą, 1548 įšventintas kunigu. Dar studijų metais parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą katekizmą Catechismvsa prasty szadei (1547 Karaliaučiuje, išspausdintas Hanso Weinreicho spaustuvėje Albrechto Brandenburgiečio lėšomis). 1549 03 18 paskirtas Ragainės lietuviškos parapijos klebonu; vedė buvusio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 1554 paskirtas Ragainės apskrities arkidiakonu, dirbo apskrities valdytojo vertėju.

Antanas Šakalys Martynas Mažvydas (lino raižinys, 1978)

Iki atvykdamas į Karaliaučių, be lietuvių, mokėjo lenkų, lotynų ir tikriausiai rusėnų kalbas, Prūsijoje išmoko vokiečių kalbą. Išlikę 13 lotynų kalba 1548–61 rašytų M. Mažvydo laiškų, iš kurių 11 parašyti jam kunigaujant Ragainėje, 12 iš jų adresuoti Albrechtui Brandenburgiečiui. Juose M. Mažvydas išsamiai aprašė parapijos religinę padėtį, menką lietuvių religinį išprusimą ir savo pastangas skatinti juos lankyti bažnyčią bei supažindinti su krikščionybės tiesomis. M. Mažvydas buvo sukaupęs vieną pirmųjų žinomų privačių 16 a. bibliotekų, iš kurios iki 21 a. pradžios išliko tik 2 knygos su jo nuosavybės įrašu.

M. Mažvydas priklauso pirmajai Lietuvos evangelikų kartai, kurios viena pagrindinių kultūrinių misijų buvo lietuvių raštijos sukūrimas ir spausdintų knygų lietuvių kalba parengimas.

Katekizmas

knygos Catechismvsa prasty szadei (1547) viršelis

Svarbiausias M. Mažvydo leidinys – katekizmas – yra originalių ir verstinių tekstų rinkinys. Knygą sudaro: lotyniškas ketureilis Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphylo lotyniška pratarmė Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams, M. Mažvydo eiliuota pasaulietinio pobūdžio lietuviška prakalba Knygelės pačios byla lietuvinikump ir žemaičiump (jos 3–19 eilutėse akrostichu įrašyta M. Mažvydo vardas ir pavardė; tai pirmasis žinomas originalus eilėraštis lietuvių kalba ir pirmas akrostichas lietuvių raštijoje), trumpas elementorius Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti, 5 dalių evangelikų liuteronų katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai) ir 11 giesmių su gaidomis rinkinėlis Pradestyse giesmes šventas. Katekizme ir kituose tekstuose skelbiamos bendrosios ankstyvojo protestantizmo ir kai kurios svarbiausios jo idėjos.

knygos Catechismvsa prasty szadei (1547) lietuviškos prakalbos pradžia

Katekizmas rengtas derinant du lenkiškų šaltinių vertimus: pirmuosius lenkų evangelikų liuteronų katekizmus, Karaliaučiuje parengtus J. Seklucjano (1545) ir J. Maleckio (1546); juose nebuvo Urėdų dalies, kurią M. Mažvydas išvertė iš lotyniško J. Willicho katekizmo (1542). Katekizmas yra vadinamojo mažojo katekizmo tipo, skirtas menkesnio išsilavinimo žmonėms ir vaikams, bet jo lietuviška prakalba turėjo universalių užmojų kreiptis į visus Lietuvos žmones ne tik Prūsijoje, bet ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Elementorius rengtas pagal G. Sauromanno lotynišką elementorių (1529), Giesmės (tarp jų dvi biblinės psalmės) verstos iš lenkų (J. Seklucjano giesmyno, 1547), lotynų ir vokiečių kalbų, viena jų, spėjama, originali. Giesmių melodijos užrašytos viduramžių tradicijos menzūrinėmis natomis. Catechismvsa prasty szadei galėjo būti išleistas 200–300 egzempliorių tiražu (2 egzemplioriai saugomi Vilniaus ir Torunės universitetų bibliotekose, vienas – privačioje kolekcijoje). 2006 įtrauktas į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis.

Kitos knygos

Antroji M. Mažvydo parengta knyga Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino (1549) – 3 velykinių giesmių su gaidomis rinkinėlis, išleistas su dedikacija Ragainės apskrities viršininkui S. Perbantui. 1559 M. Mažvydas išleido pirmąją lietuvišką agendą – krikšto apeigų knygą Forma chrikštima, verstą iš Prūsijoje patvirtintos vokiškos agendos Bažnyčios tvarka (Kirchenordnung 1558).

Didžiausias M. Mažvydo literatūrinis veikalas – pirmasis lietuviškas giesmynas Giesmės chrikščioniškas (išleista dalis 1 1566, dalis 2 1570). Giesmyną baigė rengti B. Vilentas ir išleido 2 knygomis: pirmojoje sudėtos pirmojo bažnytinio pusmečio giesmės (nuo Advento), antrojoje – antrojo pusmečio giesmės (nuo Velykų). Pateikta apie 80 giesmių ir 30 biblinių psalmių bei kitų smulkesnių liturginių tekstų. Giesmes rengė daug žmonių, vertėjais arba autoriais giesmyne nurodyti 12 žmonių (M. Blotnas, T. Gedkantas, A. Kulvietis, S. Rapolionis, A. Rodūnionis, J. Zablockis ir kiti). Giesmės ir psalmės verstos iš lotynų, vokiečių ir lenkų kalbų, nedidelė jų dalis originalios. Giesmyno tekstai sugrupuoti kalendoriniu bažnytinių metų principu. Viduramžių klasikinių himnų vertimai derinti su naujosiomis liuteronų (M. Liuterio ir kitų) giesmėmis. Giesmynas vertingas ir kaip lietuvių muzikinis kultūros paminklas, daugelis giesmių pateiktos su monodinėmis melodijomis. Po M. Mažvydo mirties liko parengtas rankraštinis veikalas Eucharistijos sakramento tema, jį savo Enchiridione (1575) paskelbė B. Vilentas, t. p. pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos Tėve mūsų aiškinimu, kurį paskelbė J. Bretkūnas (Parafrazis 1589). M. Mažvydo darbai padėjo lietuviškos rašytinės kultūros pagrindus ir buvo vienas reikšmingiausių lietuvių reformacijos laimėjimų.

Atminimo įamžinimas

1979 prie Birštono bibliotekos pastatytas M. Mažvydo paminklas (skulptorius V. Žuklys), M. Mažvydo vardu 1979 pavadinta viena iš Tian Šanio kalnų (Kirgizijoje) viršukalnių, 1988 M. Mažvydo vardu pavadinta Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje, 1997 joje atidengtas M. Mažvydo paminklas (skulptorius G. Jokūbonis), 1997 pastatytas paminklas Klaipėdoje (skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius). M. Mažvydo autografas (1546–48) 2019 įtrauktas į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis (saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje).

M. Mažvydo autografas (1546–48)

Martyno Mažvydo paminklas Klaipėdoje (1997, skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius)

R: Mažvydas. Seniausieji kalbos paminklai iki 1570 metams / parengė J. Gerullis Kaunas 1922; Pirmoji lietuviška knyga Vilnius 1974; M. Mažvydas Katekizmas ir kiti raštai Vilnius 1993. L: Senoji lietuviška knyga Vilnius 1947; D. Pociūtė XVI–XVII a. protestantų bažnytinės giesmės Vilnius 1995; A. Jovaišas Martynas Mažvydas Kaunas 1996; G. Michelini Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai Vilnius 2000, Mažvydo „Gesmes Chriksczoniskas“ pirmas lietuviškas giesmynas Vilnius 2007.

532