Martỹnas Turiẽtis (lot. Martinus Turonensis) 316Sabarija (dabar Szombathely, Vengrija) 397 11 11Candes (prie Tours’o), vyskupas, vienuolis. Šventasis (šventė – lapkričio 11). Pirmasis Vakarų Bažnyčios šventasis ne kankinys.
331–336 buvo armijos raitelis; iš armijos pasitraukė, nes buvimą krikščionimi ir kariu laikė nesuderinamais dalykais. Pasak legendos, kartą prie miesto vartų pamatęs šąlantį elgetą kardu padalijo savo karišką apsiaustą ir pusę jam atidavė. Kitą naktį jam prisisapnavo puse jo apsiausto apsigaubęs Jėzus Kristus. Martynas Turietis suprato, kad Viešpats elgetos pavidalu panoro jį išbandyti ir tai palaikė ženklu tapti krikščionimi. 334 buvo šv. Hilarijaus Puatiečio pakrikštytas ir paskirtas egzorcistu. Grįžęs į Sabariją misionieriavo, bet dėl ginčų su arijonais turėjo palikti kraštą. Kaip atsiskyrėlis gyveno Gallinarijos saloje (prie Albengos, Ligūrija). 360 šv. Hilarijus Puatietis pasikvietė jį į Poitiers, netrukus Ligugé (netoli Poitiers) Martynas Turietis įkūrė pirmąjį vienuolyną Galijoje. Apie 371 prieš savo valią gyventojų išrinktas Tours’o vyskupu. Netoli Tours’o įkūrė vienuolyną (jame gyveno), uždraudė pagonių apeigas, rėmė bažnyčių statybas, rūpinosi misijomis, dvasininkijai skiepijo vienuolišką gyvenimą.
šv. Martynas Turietis (skulptorius A. Teresius, medis, polichromija, 2004)
Garsėjo stebuklais. Dar Martynui Turiečiui gyvam esant žmonės pripažino jo šventumą. Martyno Turiečio gyvenimą aprašė Sulpicijus Severas (knyga Šv. Martyno gyvenimas / Vita sancti Martini, 3 amžius). Tours’o vyskupas Perpetuumas (461–491) įrašė Martyną Turietį į vyskupijos šventųjų sąrašą, jo garbei pastatė baziliką. Karalius Chlodvigas I paskelbė Frankų karalystės globėju.
679 Martyno Turiečio relikvijos buvo saugomos karaliaus rūmuose Paryžiuje ir nešamos į mūšių vietas; daugelį relikvijų 16 a. sunaikino hugenotai, likučiai saugomi Šv. Martyno bažnyčioje Tours’e (pastatyta 1900). Ikonografijoje vaizduojamas kaip romėnų kareivis raitelis ir kaip elgeta. Simboliai – apsiaustas ir žąsis. Prancūzijos, kareivių, raitininkų, elgetų globėjas.
Daugelis Europos agrarinės kultūros tautų švenčia Martyno Turiečio šventę. Tą dieną darbininkams buvo išmokami atlyginimai už praėjusius metus, sudaromos sutartys kitiems metams, spėjama apie būsimos žiemos orus ir būsimus metus, ragaujamas naujo derliaus vynas, rengiamos vyno šventės, iki Šv. Martyno ruošiamos durpės. Paplitęs paprotys per Šv. Martyną valgyti keptą žąsį susijęs su legendomis (pasak vienos, per vyskupo rinkimus Martynas Turietis buvo pasislėpęs tvartelyje, o gagenančios žąsys jį išdavusios), kai kur rengiamos žąsų peštynės, kitur vaikai dainuodami vaikštinėja po namus ir prašo dovanų (tai primena Martyno Turiečio dosnumą elgetoms).
Lietuvoje (Suvalkijoje) iki Šv. Martyno buvo atsiskaitoma su samdiniais, paruošiamos durpės.
908