Martỹnas V (Martinus V), tikr. Oddo di Colonna 1368Genazzano (netoli Romos) 1431 02 20Roma (palaidotas Laterano bazilikoje), popiežius (1417).
Biografijos faktai
Perugioje studijavo teisę. Ėjo įvairias pareigas Romos kurijoje, buvo Laterano bazilikos kanauninkas. Kardinolas (1405). Dalyvavo Pisos susirinkime (1409), palaikė antipopiežių Aleksandro V ir Jono XXIII rinkimus.
Pontifikatas
Konstanco susirinkime (1414–18) išrinktas vieninteliu teisėtu popiežiumi (tuo metu buvo keli antipopiežiai). Martynas V išsivadavo iš Prancūzijos karalių įtakos ir 1420 galutinai perkėlė Apaštalų Sostą į Romą. Įgyvendino Konstanco susirinkimo nutarimus: panaikino schizmos laikotarpiu priimtus bažnyčių, dispensų ir privilegijų dekretus, sugriežtino nuostatus dėl dvasininkų tonzūros ir drabužių dėvėjimo. Reformavo popiežiaus kurijos darbą, konsolidavo Popiežiaus valstybę ir sustiprino Bažnyčios politinę įtaką, atskyrė dėl schizmos smukusį popiežiaus autoritetą. Buvo husitų priešininkas; pradėjo derybas dėl unijos su Konstantinopolio patriarchu. Remdamasis Konstanco susirinkimo dekretu Frequens, sušaukė susirinkimą Pavijoje (1423; 1424 susirinkimas perkeltas į Sieną) ir Bazelio susirinkimą (1431–49), kuriam dar neprasidėjus Martynas V mirė. Uždraudė žydų pogromus ir prieš žydus nukreiptus skundus dėl tariamų ritualinių žmogžudysčių. Inicijavo daugelio Romos bažnyčių, rūmų, tiltų atstatymą.
Martynas V (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
Ryšiai su Lietuva
1418 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos paliaubų su Vokiečių ordinu tarpininkas, 1421 patvirtino Medininkų (Varnių) vyskupiją, susirašinėjo su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu Didžiuoju ragindamas nutraukti ryšius su husitais.
908