nedeginto mirusiojo palaidojimas (2–3 amžius) Marvelės kapinyne
suvynioti sudeginto mirusiojo palaikai (5–6 amžius) Marvelės kapinyne
Marvẽlės kapinýnas yra Kauno miesto teritorijoje, žemiau Nemuno ir Neries upių santakos, ties buvusiu Marvos dvaru ir piliakalniu. 1991–1998 tyrė Vilniaus universiteto archeologai (vadovai Audrius Astrauskas ir Mindaugas Bertašius), 2006–2007 Kauno technologijos universiteto archeologai (vadovas M. Bertašius). Ištirta 27 000 m2, rasta 1540 pavienių, 10 grupinių ir 243 žirgų kapai (su 295 žirgų griaučiais). Marvelės kapinynas datuojamas 2–13 amžiumi, nėra vientisas (kapai sudaro kelis telkinius). Didžiausia – vidurinė kapinyno dalis, ankstyviausi kapai čia datuojami 2–3 amžių sandūra, laidota iki 12–13 amžiaus. 6–7 amžiuje kapinyno teritorija plėtėsi ir užėmė naujus plotus į šiaurę (tyrinėti keli kapai) ir į vakarus (apie 0,2 hektaro kapų telkiniai su gausiais palaidojimais). Marvelės kapinyno tyrimų rezultatai teikia išsamios medžiagos apie nepertraukiamą bendruomenės gyvenseną, laidojimo papročių tęstinumą ir kaitą, materialiąją kultūrą, juos papildo antropologinių (nedegintų ir degintų mirusiųjų palaidojimai) ir osteologinių (žirgų kapai) tyrimų duomenys.
Nuo 3 ir 4 iki 12 amžiaus mirusiųjų palaikai dažniausiai deginti, nuo 2 ir 3 amžiaus iki 6 amžiaus – kartais laidoti nedeginti, 9–13 amžiuje buvo laidojama ir grupėmis; 6–11 ir 12 amžiuje aukoti žirgai. Nedegintų mirusiųjų laidosenai dažniausiai būdinga sudėtinga kapo duobės įranga: palaikai apdėti akmenimis, sukurta simbolinė erdvė iš akmenų, kartais nulipdyta karstą imituojanti molio sienelė, kartais naudota mediniai karstai, prieš laidojant velionį buvo įprasta vynioti į drobulę. Sudegintų mirusiųjų laidosena įvairi. Lietuvių gentims neįprasti grupiniai kapai Marvelėje randami atskirose kapinyno dalyse, rytiniame ir vakariniame kapinyno pakraščiuose. Tokie kapai būdingi prūsams; sudegintų mirusiųjų palaikus išpilant žemės paviršiuje per vieną ar kelis amžius susidarė tamsios degėsingos žemės su degintais kaulais sluoksnis; čia gausiai įsimaišo įkapių ar jų liekanų, keraminių dirbinių šukių. Žirgų kapai yra atskiroje kapinyno dalyje. Jų laidosena rodo sudėtingas apeigas – dėl kol kas neaiškių aplinkybių buvo laidojama arba visas žirgas, arba tik griaučių dalis (galva, galva ir priekinės kojos), kartais per apeigas žirgas būdavo sukapojamas, dalys sumetamos į kapą.
Įkapės: ginklai (ietigaliai, kirviai, durklai, kalavijai, antskydžiai), darbo įrankiai (ylos, peiliai), bronziniai ir sidabriniai, stiklo ir emalio papuošalai (antkaklės, karoliai, kabučiai, segės, smeigtukai, apyrankės, žiedai, rečiau antsmilkiniai, apgalviai), sagtys. Žirgų įkapės – balnakilpės, žąslai su kamanų likučiais, dekoratyvūs kabučiai ir apkalai. Marvelės kapinynas – vienas iš nedaugelio išsamiau tyrinėtų Lietuvos archeologinių paminklų ir didžiausias tirtas priešistorės kapinynas.
M. Bertašius Marvelė. Ein Gräberfeld Mittellitauens. 1. Bd. / Marvelė. Vidurio Lietuvos aukštaičių II–XII a. kapinynas Kaunas 2005.
7