masãžas (pranc. massage < arab. mass – liesti, čiupinėti), gydymo metodas – audinių mechaninis dirginimas rankomis arba prietaisais; mechaninių ir refleksinių kūno poveikių visuma. Taikomas tam tikroms kūno dalims arba visam kūnui sveikatai stiprinti, darbingumui, psichinėms ir fizinėms žmogaus jėgoms atkurti. Dirginamos odos mechanoreceptoriai sukuria nervinius impulsus, kurie perduodami į centrinę nervų sistemą, dėl to kinta jos funkcinė būklė, normalizuojasi bendrasis nervinis jautrumas, gerėja kraujotaka ir limfos apytaka, greitėja medžiagų apykaita, išnyksta kraujagyslių ir raumenų spazmai, išsiskiria endorfinai (natūralūs skausmo malšintojai), daugėja raudonųjų ir baltųjų kūnelių kraujuje.
Yra kelios masažo rūšys: gydomasis, higieninis, kosmetinis ir sportinis. Gydomasis atliekamas norint pagerinti ligonio būklę ir savijautą, gydant periferinės nervų sistemos, raumenų, sąnarių, kai kurių vidaus organų (pvz., plaučių) ligas. Higieninis masažas taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo procesams stabdyti, nuovargiui ar įtampai šalinti, norint suliesėti. Kosmetinis padeda ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą, odos stangrumą ir elastingumą. Sportinis masažas mažina raumenų, raiščių įtempimą, suteikia kūnui energijos, raumenims elastingumo – tai leidžia sportininkams didinti treniruočių apkrovas nepakenkiant sveikatai. Klasikinis masažas susideda iš 4 pagrindinių būdų – glostymo, trynimo, maigymo ir vibracijos. Taškinis masažas sieja akupunktūrą ir masažą – masažuojami biologiškai aktyvūs taškai, segmentinis masažas taikomas tam tikrai kūno daliai.
masažas
Masažas aparatais atliekamas naudojant įvairius prietaisus, specialius šepečius ir derinamas su masažavimu rankomis; hidromasažas atliekamas vandeniu ar vandens srove. Masažas nedaromas sergant giliųjų venų tromboze, esant krešėjimo ir kraujavimo sutrikimams, traumai, pūlinėms odos ligoms, piktybiniams navikams, karščiuojant, vartojant antikoaguliantus.