masė

mãsė, dydis, apibūdinantis visų materialiųjų kūnų inercines ir gravitacines savybes. Materialiųjų kūnų savybę priešintis jų būsenos pakeitimui G. Galilei suformulavo kaip inercijos principą, kurį I. Newtonas apibendrino pirmuoju judėjimo dėsniu, o masę apibrėžė kaip kūnų inertiškumo matą – tai inercinė masė (kūnų inercines savybes nusako judesio kiekis ir pirmasis bei antrasis Newtono mechanikos dėsniai). Kūnams, judantiems greičiais v, mažesniais už šviesos greitį vakuume c (nereliatyvistinė mechanika), galioja masės tvermės ir adityvumo dėsnis (uždarosios sistemos masė nekinta ir lygi atskirų jos dalių, nukeltų taip toli viena nuo kitos, kad nesąveikautų, masių sumai). Pagal Newtono gravitacijos teoriją, kūno masė yra gravitacinių jėgų, kuriomis kūnas traukia visus kitus materialius kūnus, šaltinis – tai gravitacinė masė. G. Benedetti pirmasis nustatė, kad Žemės gravitacijos lauke nevienodos masės kūnai, nepaisant trinties, krinta vienodu greičiu. G. Galilei matavo skirtingos masės kūnų riedėjimą nuožulniąja plokštuma ir atrado, kad visi kūnai įgyja vienodą pagreitį. 1909 inercinės ir gravitacinės masės ekvivalentiškumą 10^–9 tikslumu eksperimetais įrodė L. Eötvösas; taip įrodyta, kad ta pati masė yra 2 skirtingų fizikinių reiškinių priežastis. Reliatyvistinėje mechanikoje tam tikros atskaitos sistemos atžvilgiu nejudančio kūno masė m vadinama rimties mase toje sistemoje. Ją ir rimties energiją sieja lygybė E₀ = mc². Judančio kūno (dalelės) energija E = mc²α, o judesio kiekis p = mαv; čia $\alpha =1\sqrt{1-v^2/c^2}$ – Lorentzo daugiklis. Iš čia išplaukia, kad kūnų (pvz., elementariųjų dalelių), kurių m ≠ 0, negalima pagreitinti tiek, kad jie įgytų šviesos greitį c. Dydis m_r = mα vadinamas reliatyvistine mase. Reliatyvistinėje mechanikoje izoliuotosios dalelių sistemos masė yra pastovi, bet nelygi sistemą sudarančių dalelių masių sumai, taigi masė nėra materijos kiekio matas. Dalelių sistemai galioja energijos tvermė, bet nėra rimties masės tvermės (masės defektas). Masės SI vienetas kilogramas. Atomų ir molekulių masė matuojama atominiais masės vienetais (1/12 anglies izotopo ¹²C masės). Elementariųjų dalelių masė matuojama E/c², t. y. MeV/c², o laikant c = 1 tiesiog MeV, pvz., elektrono rimties masė lygi 0,511 MeV; protono rimties masė – 938,3 MeV.

1233