Mašhad (Mashhad, Mašhãdas), Mešhed (Mešhèdas), miestas Irano šiaurės rytuose, į rytus nuo Teherano, Kešefrudo upės (Harirudo intakas) slėnyje, netoli Turkmėnijos ir Afganistano sienų; Razavi Chorasano ostano centras.
3 mln. gyventojų (2016); antras (po Teherano) pagal gyventojų skaičių Irano miestas.
Geležinkelis ir plentas į Teheraną, plentas į Heratą (Afganistanas). Tarptautinis oro uostas. Chemijos (farmacijos), statybinių medžiagų, tekstilės (medvilnės, vilnos, džiuto), siuvimo, odos ir avalynės, maisto (cukraus, aliejaus) pramonė. Kilimų audimo dailieji amatai.
Mašhado apylinkėse auginama vilnamedžiai, vaismedžiai (vyšnios, persikai), daržovės, kasama geležies rūda. Piligrimystė; Mašhadas – musulmonų šiitų šventasis miestas. Mašhado (įkurtas 1937), Medicinos (įkurtas 1949), Ferdousi (1949), islamiškasis Azado (1982) universitetai. Miesto, archeologijos, liaudies meno, kilimų, gamtos istorijos, Korano, pašto ženklų muziejai.
2271
Architektūra
Išliko 12–19 a. sakralinių pastatų ansamblių, žymiausias – Timūridų dinastijos Imamo Rezos (14–20 a.). Jį sudaro Gauhar Šados pastatydinta Penktadieninė mečetė (1419, manoma, architektas Kavamas al‑Dinas Širazi), Parizad (15 a. pradžia), Do Dar (1439), Bala‑Sar (apie 1440) medresės, Dar al‑Huffaz šventykla (15 a. pabaiga), biblioteka. Sefevidų valdymo laikotarpiu pastatyta Chvadža Rabi mauzoliejus (apie 1622), pirtis (1648). 20 a. pabaigoje–21 a. pastatyta šiuolaikinių konstrukcijų visuomeninių pastatų: Mašhado prekybos centras (1976, architektas D. Borboras), viešbutis Homa (1991, architektas K. Mojaradi), Hašemi ir Danešdžu metropoliteno stotys (2002, architektas B. Pakdamanas). Netoli Mašhado yra persų poeto Ferdousi mauzoliejus (1934, architektas A. Godard’as).
2271
Istorija
Įkurtas 9 a. pradžioje Sanabado kaimo, kuriame 818 mirė ir buvo palaidotas šiitų religinis vadovas Ali ar Rida, vietoje; tapo svarbiausiu šiitų religiniu centru Irane. 10 a. miestui prigijo Mašhado pavadinimas (arabiškai al Mašhad – mauzoliejus). Iš pradžių priklausė Bagdado kalifatui, 11–12 a. – Gaznevidų ir Seldžiukų valstybėms. 13 a. pradžioje užimtas ir nuniokotas mongolų. Iki 13 a. pabaigoje priklausė Mongolų imperijai, vėliau, jai suirus, Chulaguidų valstybei.
Nuo 14 a. pabaigos svarbiausias Chorasano miestas. 15 a. valdomas Timūridų, 16 a. – 1736 Sefevidų; suklestėjo. Šacho Nadyr-chano Afšaro laikais (1736–1747) buvo Persijos sostinė.
Nuo 1795, kaip ir visas Chorasanas, valdomas Kadžarų. 1907 pateko į Rusijos įtakos sferą; 1915–18 jos okupuotas. 1941–45 okupuotas SSRS. 7–9 dešimtmetyje pradėjo labai plėstis; per Afganistano karą (1978–92) į Mašhadą pasitraukė keli šimtai tūkstančių pabėgėlių iš Afganistano, per Irako–Irano karą (1980–88) – iš Vakarų Irano (1960 turėjo 200 000, 1971 – 505 000, 1990 – 1 750 000 gyventojų). Mašhadą kasmet aplanko apie 20 mln. maldininkų ir turistų. Mieste veikia daug religinių mokyklų.
2271