O. ir W. Wrightų patobulintas sklandytuvas ore (1904 11 16, Jungtinės Amerikos Valstijos)
programinės tekinimo staklės (21 a. pradžia)
pramoniniai robotai (21 a.)
mašinà (pranc. machine < lot. machina – įrenginys, įtaisas), įrenginys, keičiantis energiją, medžiagą ir informaciją. Lengvina ar pakeičia žmogaus darbą, sudaro sąlygas našiau dirbti ir gaminti geresnės kokybės gaminius. Būna energetinė mašina (bet kurios rūšies energiją keičia mechanine arba priešingai, pvz., elektrinis variklis ir elektinis generatorius, turbina, garo mašina), darbo mašina (keičia medžiagos – darbo objekto – formą, savybes, būseną ar padėtį) ir informacinė mašina (renka, doroja, teikia informaciją, ja naudojasi, pvz., kompiuteris, mechaninis integratorius, kontrolės ir valdymo įrenginys).
Darbo mašinos dar skirstomos į technologines mašinas (metalo pjovimo, medienos apdirbimo ir kitos staklės, statybos, žemės ūkio, tekstilės ir kitos mašinos), transporto mašinas (automobilis, orlaivis, lokomotyvas, laivas), kėlimo ir transportavimo mašinas (keltuvas, kranas, elevatorius, konvejeris). Mašinos, pačios (be žmogaus) atliekančios visas technologines operacijas, vadinamos automatais; iš jų sudaromos automatinės linijos, cechai, gamyklos.
Istorija
Mašinos pradėta naudoti labai seniai. Jau antikoje buvo kuriamos karo, statybos, kasybos mašinos. Paprasčiausios mašinos (sraigtas, svertas, skrysčiai, nuožulnioji plokštuma, suktuvas) minimos 1 a. Herono veikale Mechanika. Viduramžiais atsirado vėjo malūnų, popieriaus gaminimo mašinos, verpimo, tekinimo ir kitų staklių. Mašinų raida ypač paspartėjo 18 a. antroje pusėje pradėjus naudoti garo mašinas, gaminti kokybiškesnes konstrukcines medžiagas. Masinė mašinų gamyba pradėta plėtoti 19 a. Europoje, vėliau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo gaminami automobiliai, orlaiviai ir kitos transporto mašinos, sukurtos turbinos, panaudotos 20 a. pradžioje statant galingas elektrines, laivus ir orlaivius, prasidėjo mašinų automatizavimas, kuris ypač paspartėjo po II pasaulinio karo – buvo sukurtas branduolinis ir dirbtinio kuro (naftos perdirbimo produktų) varikliai, automatai, programinis valdymas.
krumpliaračių eskizas (Leonardo da Vinci, 15 a.)
1951 Jungtinėse Amerikos Valstijose (General Motors gamykloje) pradėjo veikti pirmasis pramoninis robotas, paspartėjo robotų technikos plėtotė, imta kurti erdvėlaivius, mėnulio važiuoklius ir kitas mašinas kosminėms programoms vykdyti; mašinų gamyba (mašinų ir prietaisų pramonė) tapo viena svarbiausių technikos šakų. 21 a. kuriamos modernios mechatroninės sistemos, turinčios dirbtinio intelekto požymių – adaptyvieji robotai, automatinio valdymo automobiliai, skalbiamosios mašinos, t. p. mikromašinos. Plėtojantis biomechanikai kuriamos sudėtingos, mikroprocesoriais valdomos mašinos, be to, stengiamasi optimizuoti mašinų konstrukciją, kad būtų patogiau ir saugiau ją eksploatuoti.
278