mãsinė gamýba, vienarūšės (arba giminingos) produkcijos gaminimas dideliais kiekiais ilgą laiką.
Dėl masinės gamybos pasiekiamas didelis darbo našumas, mažėja produkcijos vieneto gamybos sąnaudos, sudaromos sąlygos mažesnėms produkcijos kainoms. Masinė gamyba remiasi darbo pasidalijimu ir specializacija, detalių standartizacija ir sukeičiamumu, gamybos procesų mechanizacija ir automatizacija. Gaminių ir detalių standartizavimas sudaro sąlygas gamybos procesams mechanizuoti ir automatizuoti. Masinės gamybos procesui būdinga racionalus medžiaginių srautų (žaliavų, medžiagų, detalių, komplektuojamųjų gaminių ir kitų) organizavimas įvairiomis gamybos stadijomis ir griežta kokybės standartų priežiūra. Galutiniam produktui surinkti iš detalių ir mazgų naudojamos surinkimo linijos. Šiuolaikinėse įmonėse (pvz., automobilių pramonės) surinkimo operacijas atlieka kompiuteriais valdomi robotai.
Masinė gamyba būdinga daugeliui pramonės šakų (pvz., mašinų ir prietaisų gamybos, automobilių, aprangos ir tekstilės, baldų, elektronikos, chemijos, konservų).
Pirmasis masinės gamybos metodą Ford T modelio automobiliams gaminti 1908 pritaikė Jungtinių Amerikos Valstijų pramonininkas H. Fordas. Jis 1926 pirmą kartą pavartojo ir masinės gamybos terminą.
2687