masinė sąmonė

mãsinė smonė, viena visuomeninės sąmonės rūšių, būdingų didelėms nestruktūrizuotoms žmonių bendrijoms (masėms). Apima visas visuomeninio gyvenimo sritis atspindinčių depersonalizuotų idėjų, nuomonių, iliuzijų, jausmų, nuotaikų visumą. Mases sudaro įvairių socialinių sluoksnių ir grupių atstovai, turintys skirtingų interesų, todėl masinė sąmonė yra sudėtingas reiškinys, jam būdinga individualios ir grupinės sąmonės ribų laužymas, daugialypiškumas, prieštaringumas, gebėjimas vienomis aplinkybėmis greitai keistis, kitomis – laikytis tradicijų ir stereotipų. Socialinio stabilumo sąlygomis masė dažniausiai paklūsta visuomenės elitui ir yra priešiškai nusiteikusi marginalių socialinių grupių atžvilgiu, tuo tarpu kilus socialiniams neramumams marginalai gali vadovauti masių maištui prieš elito valdžią. Masinė sąmonė nėra savarankiška, ją labai veikia masinė kultūra, žiniasklaidos priemonės (masinė komunikacija), reklama, švietimas, politinė propaganda, taip pat neformalūs informaciniai šaltiniai (gandai, prietarai). Kai masės turi aiškiai išreikštus lyderius, masinė sąmonė tampa labiau organizuota, lengviau pasiduoda ir konstruktyvioms, ir destruktyvioms tendencijoms. Pagal lyderių poziciją, masių energija gali virsti ir kūrybiniu entuziazmu (nacionalinių ir tarptautinių projektų vykdymas, stichinių nelaimių padarinių likvidavimas, labdaros, paramos veikla), ir agresija (karai, politinis ir religinis ekstremizmas, sporto sirgalių riaušės). Neįprastomis aplinkybėmis nekontroliuojamas mases lengvai apima baimė ir panika, į jos sukėlimą orientuojasi teroristinės organizacijos (terorizmas). Atsiradus radijui, televizijai ir internetui, dėl informacijos sklaidos visame pasaulyje ir globalizacijos procesų masinė sąmonė tampa lankstesnė, greičiau reaguoja į naujoves ir vis labiau veikia žmonių elgseną. Masinę sąmonę ir masių veikimą analizuoja masių teorijos.