mašinų detalės

mašnų detãlės, mašnų elemeñtai, mašinų, prietaisų, įtaisų ir kitų techninių įrenginių sudedamosios dalys, esančios tokios pat ar labai panašios geometrinės formos ir paskirties. Paprastai standartinės. Būna pavieniai elementai, arba detalės, pagamintos iš vienalytės medžiagos be rinkimo operacijų (pvz., varžtai, veržlės, pleištai, spyruoklės, velenai) ir iš jų sudaryti junginiai, arba surinkimo vienetai (pvz., pavara, guolis, mova, sraigtas ir veržlė); bendrosios (tinka įvairioms mašinoms) ir specialiosios (tam tikroms mašinoms) paskirties. Bendrosios pakirties mašinų detalės – išardomosios ir neišardomosios jungtys (kniedytosios, srieginės, suvirintosios, lituotinės), tampriosios mašinų detalės (lingės, spyruoklės), sukamojo judesio mašinų detalės (ašys ir velenai, guoliai), velenų jungimo ir stabdymo (movos, stabdžiai), pavaros (diržinės, frikcinės, krumplinės), skysčių ir dujų tiekimo mašinų detalės (vamzdynai, jų dalys, vožtuvai, uždoriai), sandarikliai (tarpikliai, sandarinamieji žiedai, įkamšos). Specialiosios paskirties mašinų detalės – stūmokliai, alkūniniai velenai (naudojami vidaus degimo varikliams), sukliai, įtvarai (metalo pjovimo staklėms). Dažniausiai mašinų detalės daromos iš įvairių rūšių plieno, ketaus, spalvotųjų metalų, plastikų, gumos, grafito, audinio, kartais (ypač stiprios ir lengvos mašinų detalės) – iš stiklaplastikio, metalo keramikos ir kitų kompozicinių medžiagų; tai priklauso nuo mašinų detalių paskirties, konstrukcijos, gamybos būdo, ergonomikos ir kitų reikalavimų. Svarbu panaudojant kuo mažiau medžiagos pagaminti gana tikslią (pagal leidžiamuosius nuokrypius), stiprią (pagal didžiausią apkrovą), reikiamos geometrinės formos detalę.

Istorija

Kai kurios mašinų detalės (pvz., vežimai su ašimis, guoliai) buvo naudojamos jau senovėje. 4 a. pr. Kr. Graikijoje jau naudoti metaliniai krumpliaračiai, skridiniai; graikų inžinierius mechanikas Ktesibijas aprašė dviejų cilindrų stūmoklinį siurblį, vandens laikrodį. Išlikę (15 a.) Leonardo da Vinci aprašymų apie riedėjimo guolius, sraigtines krumplines pavaras, audimo ir tekinimo stakles. Renesanso literatūroje yra žinių apie diržines, lynines pavaras, keliamuosius sraigtus, movas. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje garo katilų, geležinkelio tiltų jungtims buvo naudojamos kniedės, vėliau – sriegiai. 20 a. antroje pusėje sukurta banginė pavara (Clarenceʼas Waltonas Musseris, Jungtinės Amerikos Valstijos), pradėta naudoti hidrostatinius, aerostatinius guolius.

krumpliaračių eskizas (Leonardo da Vinci, 15 a.)