mašnų ir pretaisų prãmonė, pramonės šakų grupė, apimanti keliolika smulkesnių pramonės šakų, kurių įmonės konstruoja, gamina, parengia eksploatacijai ir remontuoja įvairias mašinas, įrenginius, prietaisus. Prie šios pramonės priskiriama automobilių pramonė, aviacijos pramonė, elektrotechnikos, radijo technikos pramonė, staklių gamyba, chemijos pramonės mašinų, naftos pramonės įrenginių, prietaisų, traktorių gamyba, žemės ūkio mašinų gamyba ir energetikos mašinų, kompiuterių, buitinės technikos gamyba, laivų statyba ir kita. Mašinų ir prietaisų pramonė pagamina didžiąją dalį ginklų. Pasaulyje laikoma labai svarbia pramonės šaka, nes gamina investicines prekes, nuo kurių priklauso mokslo ir technikos pažanga, darbo našumas. Mašinų ir prietaisų pagrindinės gamintojos pasaulyje yra Europos Sąjungos šalys, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija (1 lentelė), šių šalių mašinų ir prietaisų pramonės įmonėse 2007 dirbo 7 mln. darbuotojų. Europos Sąjungos 15 šalių senbuvių mašinų ir prietaisų pramonės produkcijos vertė nuo 436,9 mlrd. eurų 1995 padidėjo iki 658,6 mlrd. eurų 2006, 10 šalių naujokių produkcijos vertė 2006 buvo tik 47,8 mlrd. eurų (6,8 % visos Europos Sąjungos mašinų ir prietaisų pramonės produkcijos). Europos Sąjungoje 2006 daugiausia gamino Vokietija (37,4 % visos Europos Sąjungos mašinų ir prietaisų pramonės produkcijos), Italija (15,4 %), Prancūzija (11,0 %), Didžioji Britanija (7,7 %; 2 lentelė). Europos Sąjungos mašinų ir prietaisų pramonės darbo našumas (vertinant pagal vieno darbuotojo sukurtą pridėtinę vertę) siekė 60 % Japonijos ir 40 % Jungtinių Amerikos Valstijų mašinų ir prietaisų pramonės darbo našumo lygio. Pasaulio mašinų ir prietaisų pramonės svarbiausių gaminių gamyba 2003 parodyta 3 lentelėje.
1
*Eurostat duomenys
**2002
2
*Eurostat duomenys
3
*2002
pramoniniai robotai (21 a.)
Mašinų ir prietaisų pramonė yra labai koncentruota. Svarbiausios įmonės: Japonijos – Mitsubishi Heavy Industries Ltd. (įkurta 1934, gamina lėktuvus, aviacinius variklius, tanklaivius, krovininius ir keleivinius laivus, raketas, elektrinių įrangą, ginklus ir kita, 2007 dirbo 63 500 darbuotojų), Hitachi Ltd. (384 400 darbuotojų), Prancūzijos Schneider S. A. (įkurta 1782, kompiuteriai, komutatoriai, elektros laidų tiesimo, komunikacijų įranga, matavimo ir kontrolės prietaisai ir kita, 92 700 darbuotojų), Jungtinių Amerikos Valstijų General Electric Corporation (327 000 darbuotojų), Ford Motor Co. (245 000 darbuotojų), Deere and Company (įkurta 1837, žemės ūkio mašinos, 52 000 darbuotojų), Honeywell (įkurta 1999 susijungus bendrovėms Allied‑Signal Inc. ir Honeywell, aviacijos ir kosmoso sistemos, automobilių įranga, 122 000 darbuotojų), Caterpillar Inc. (97 400 darbuotojų), IBM (daugiau kaip 386 000 darbuotojų), Intel (86 300 darbuotojų), Hewlett‑Packard Company (309 000 darbuotojų), Šveicarijos ABB (116 500 darbuotojų), Sulzer AG (įkurta 1834, dyzeliai, 11 000 darbuotojų), Švedijos SKF (įkurta 1907, guoliai, sandarikliai, kitos specializuotos technikos dalys, 42 900 darbuotojų).
Mašinų ir prietaisų pramonė atsirado 18 a., sparčiai plėtojosi 19 a., pirmiausia Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, vėliau – Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose Europos šalyse. Po Antrojo pasaulinio karo mašinų ir prietaisų pramonę sparčiai plėtojo Japonija (laivų statyba ir kitos šakos), SSRS ir kitos Rytų Europos šalys. 20 a. pabaigoje kaip mašinų gamintojos tapo žinomos Pietų Korėja, Indija, Kinija, Brazilija, Meksika ir kitos šalys.
LIETUVOJE pirmosios mašinų ir prietaisų pramonės įmonės atsirado 19 a. pirmoje pusėje Klaipėdoje. Jos gamino žemės ūkio ir garo mašinas, lentpjūvių ir pieninių įrenginius, įvairias detales. Iki Pirmojo pasaulinio karo Kaune veikė kelios mašinų ir prietaisų pramonės įmonės, kuriose dirbo po kelis šimtus darbininkų, didžiausios buvo brolių Tilmansų metalo dirbinių gamykla, Kauno metalo įmonių akcinė bendrovė ir mašinų gamykla Minerva. Vilniuje didžiausia buvo Naujosios Vilnios dalgių gamykla, kurioje 1912 dirbo 250 žmonių. Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonėse 1912 dirbo 4300 darbininkų, jie gamino 15,3 % pramonės produkcijos. Svarbiausi gaminiai buvo nesudėtingos žemės ūkio mašinos ir padargai. Produkcija pasiekdavo net Sibirą (pvz., Naujojoje Vilnioje pagaminti dalgiai buvo žinomi visoje Rusijos imperijoje, juos vadino litovkomis). Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonė sumenko, atsigavo tik 4 dešimtmečio pabaigoje (1939 mašinų ir prietaisų pramonės įmonės pagamino 4,8 % visos pramonės produkcijos, dirbo 4558 darbuotojai). Mašinų ir prietaisų pramonės įmonės labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. 1945 mašinų ir prietaisų pramonės gamybos mastas sudarė 60 % 1940 lygio.
SSRS okupacijos metais Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonė buvo sparčiai plėtojama atsižvelgiant į SSRS politinius ir ekonominius interesus. Daugiausia plėtotos tos šakos, kurioms reikėjo kvalifikuotos darbo jėgos ir palyginti nedaug metalo. Buvo įkurtos radijo ir elektrotechnikos pramonės įmonės – Vilniaus elektrotechnikos gamykla Elfa (1940), Kauno radijo gamykla (1956), Kėdainių elektros aparatūros gamykla (1958), Mažeikių elektrotechnikos gamykla (1959), Šiaulių televizorių gamykla (1961), Panevėžio kineskopų gamykla Ekranas (1962) ir kitos, prietaisų ir skaičiavimo technikos gamybos – Kauno automatizacijos priemonių gamykla (1959; iš 1944 įkurtos svarstyklių remonto bazės, 1954 pertvarkytos į Kauno prekybos įrengimų gamyklą), Vilniaus elektros matavimo technikos gamykla (1948), Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla (1956), Telšių skaičiavimo mašinų gamykla (1962), Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla (1963), Pabradės skaičiavimo prietaisų gamykla Modulis (1964), Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamykla (1964) ir kitos, metalo pjovimo staklių ir įrangos – Žalgiris (1941) Vilniuje, Kauno staklių gamykla (1945), Vilniaus staklių gamykla (1953), Vilniaus šlifavimo staklių gamykla (1957), Vilniaus grąžtų gamykla, Komunaras Vilniuje, Šiaulių staklių gamykla (visos trys 1958) ir kitos, automobilių pramonės įmonės – Panevėžio autokompresorių gamykla (1959), Šiaulių padangų remonto gamykla (1963), laivų statyklos – Baltijos laivų statykla (1952), Vakarų laivų gamykla (1969) Klaipėdoje, žemės ūkio mašinų gamyklos – Rokiškyje (1928), Radviliškyje (1949), Paberžėje (1957), Vilniaus Neris (1958), statybos ir apdailos mašinų gamyklos – Vilniuje (1966), Kaišiadoryse (1964), t. p. elektros suvirinimo įrenginių gamykla Vilniuje (1953), šaldytuvų gamykla Alytuje (1963) ir kitos įmonės. 1989 Lietuvoje veikė 132 mašinų gamybos ir metalo apdirbimo įmonės, jose dirbo 193 200 darbuotojų (38 % visų pramonės darbuotojų). Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės svarbiausių gaminių gamyba 1950–90 parodyta 4 lentelėje.
4
*Lietuvos statistikos metraščių duomenys
**tūkst. kubinių metrų
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mašinų ir prietaisų pramonė susidūrė su sunkumais. Mašinų ir prietaisų pramonės įmonės gamino techniškai pasenusią produkciją, nesugebėjo konkuruoti pasaulinėje rinkoje, neteko realizavimo rinkos buvusioje SSRS, nesugebėjo operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius. Dėl šių ir kitų priežasčių (pvz., organizuotumo stokos, pragaištingos EBSW koncerno veiklos) daug didžiųjų įmonių bankrutavo. Mašinų ir prietaisų pramonė 2000 gamino 9,9 %, 2006 – 9,5 % visos pramonės produkcijos. 2007 veikė 90 mašinų ir prietaisų pramonės įmonių (dirbo 15 000 darbuotojų; pagamino produkcijos už apie 2 mlrd. litų). Didžiausios įmonės: Snaigė (Alytus; šaldytuvai), Šiaulių Tauro televizoriai, Baltik vairas (Šiauliai; dviračiai), Baltijos laivų statykla ir Vakarų laivų gamykla Klaipėdoje. Mašinų ir prietaisų pramonės svarbiausių gaminių gamyba 1995–2007 parodyta 5 lentelėje. Mašinų ir prietaisų pramonės įmones vienija Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija Linpra (iki 2006 Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacija, įkurta 1993).
5
*Lietuvos statistikos departamento duomenys
L: Industrial Commodity Statistics Yearbook: Production Statistics (1994–2003) New York 2006.
2687