masių spektrometro schema: 1 – jonizavimo įrenginys, 2 – masių analizatorius, 3 – jonų detektorius, Ri – skirtingo masės ir krūvio santykio jonų trajektorijos; magnetinio srauto tankio vektorius B statmenas brėžinio plokštumai
mãsių spektromètrija, mãsių spektroskòpija, medžiagų tyrimo metodas, kuriuo nustatoma medžiagos jonizuotųjų atomų (molekulių) masė ir santykinis kiekis. Plačiai naudojama įvairiose mokslo ir technikos srityse medžiagų kokybinei (sudėties) ir kiekybinei analizei. Pagrįsta tiriamos medžiagos atomų (molekulių) jonizacija, jų atskyrimu pagal masę ir krūvį elektromagnetiniu lauku ir registracija detektoriumi. Pirmiausia tiriamos medžiagos atomai (molekulės) jonizuojami, tada sukurti jonai elektrinius arba magnetiniu lauku atskiriami pagal jono masės ir jo krūvio santykį m/q. Išmatavus jonų srauto sukurtą srovę nustatoma izotopinė, elementinė ar molekulinė tiriamosios medžiagos kiekybinė sudėtis. Metodui būdingas labai didelis jautris (galima aptikti 10–15 g medžiagos kiekį), didelė masių skiriamoji geba (m/∆m yra 106 eilės), labai didelis tikslumas ir analizės greitis. Masių spektrometrija naudojama chemijoje ir fizikoje medžiagų elementinei ir molekulinei analizei, geochemijoje – izotopinės sudėties tyrimams nustatant uolienų amžių, medicinoje – klinikiniams tyrimams, aplinkotyroje – taršos, vandens kokybės tyrimams, biotechnologijoje – baltymų, peptidų analizei, farmacijoje, teisinėje ekspertizėje ir kitur.
Masių spektrometrijos pradininkai – J. J. Thomsonas, F. W. Astonas ir Arthuras Jeffreyʼis Dempsteris (Jungtinės Amerikos Valstijos).
756