Maskvõs fonològinė mokyklà, kalbos garsinės sandaros tyrimo viena krypčių. Susiformavo 20 a. 3 dešimtmečio pabaigoje. Pradininkai – R. Avanesovas, P. Kuznecovas, A. Reformatskis, V. Sidorovas (1903–68) ir kiti – išugdyti Maskvos lingvistinės mokyklos, todėl kartais Maskvos fonologinė mokykla vadinama Maskvos naująja lingvistine mokykla. Maskvos fonologinės mokyklos kūrėjai domėjosi ne gramatika, o kalbos fonologine sandara, rėmėsi J. Baudouino de Courtenay fonemos teorija ir toliau savaip ją plėtojo. Maskvos fonologinė mokykla fonemas laiko kalbos sistemos minimaliais funkciniais elementais, kurie skiria reikšminius vienetus ir įeina į jų sudėtį; tomis pačiomis sąlygomis vieną fonemą keičiant kita kartu kinta morfemos (ir žodžio) reikšmė: pvz., rusų kalbos žodžių там [tá:m] ‘ten’ – дам [dá:m] ‘duosiu’, дам [dá:m] – дом [dó:m] ‘namas’ reikšmės skirtumą lemia jų foneminė sudėtis – /t/ ir /d/, /a/ ir /o/ yra skirtingos fonemos. Skirtingomis fonetinėmis sąlygomis viena ir ta pati fonema gali būti (dažniausiai ir yra) realizuojama skirtingų garsų (pozicinių variantų, arba alofonų) eile: pvz., rusų kalbos fonema /o/ kirčiuotame skiemenyje realizuojama balsiu [o] (косы [kó:sy] ‘dalgiai’), prieš kirčiuotą skiemenį – [a] (коса [kasá:] ‘dalgis’), prieš nekirčiuotą – [ъ] (косовище [kъsaví:š’č’ə] ‘dalgiakotis’). Variantai [o], [a], [ъ] vartojami griežtai skirtingose pozicijose ir įeina į tos pačios morfemos /kos-/ sudėtį, todėl visi jie atstovauja vienai ir tai pačiai fonemai, t. y. identifikuojami kaip rusų kalbos fonema /o/. Jeigu tomis pačiomis sąlygomis (pvz., kirčiuotame skiemenyje) vartojami du garsai nepriklauso tai pačiai morfemai, jie skiriami dviem skirtingoms fonemoms, plg. дам [dá:m] ‘duosiu’ ir дом [dó:m] ‘namas’ ([a] ir [o] vartojimo pozicija čia yra vienoda). Vadinasi, šie garsai skiriasi ne dėl realizacijos sąlygų, o dėl to, kad atstovauja skirtingoms fonemoms /a/ ir /o/.
Maskvos fonologinė mokykla daug reikšmės teikia pozicijos sąvokai; skiria stipriąsias ir silpnąsias. Stipriosiose pozicijose vartojami realizacijos sąlygų mažiausiai paveikti garsai (pagrindiniai fonemų variantai): pvz., rusų kalbos priebalsinių fonemų stiprioji pozicija yra padėtis prieš balsį – там [tá:m] ‘ten’, дам [dá:m] ‘duosiu’, коса [kasá:] ‘dalgis’, коза [kazá:] ‘ožka’ skirtingos fonemos /t/ ir /d/, /s/ ir /z/ aiškiai skiriasi viena nuo kitos ir skiria morfemas. Silpnosiose pozicijose fonemoms atstovauja nuo realizacijos sąlygų priklausomi poziciniai jų variantai: pvz., rusų kalbos balsinės fonemos /a/, /u/ po minkštųjų priebalsių priešakėja, plg. мать [má:t’] ‘motina’, мять [m’ǽ:t’] ‘glamžyti’, лук [lú:k] ‘svogūnas’, люк [l’ǘ:k] ‘liukas, anga’ – variantai [a:], [æ:] ir [u], [ü:] vartojami skirtingomis sąlygomis ir, nors įeina į skirtingas morfemas, jas skiria nebe jie, bet stipriojoje pozicijoje (žodžio pradžioje) vartojami priebalsinių fonemų /m/ ir /m’/, /l/ ir /l’/ pagrindiniai variantai. Kai kurios skirtingos fonemos silpnosiose pozicijose gali būti neutralizuojamos (realizuotos vienu garsu): pvz., rusų kalboje žodžio gale sutampa skardžiųjų ir dusliųjų sprogstamųjų bei pučiamųjų fonemų tarimas, plg. пруд [prú:t] ‘tvenkinys, kūdra’ ir прут [prú:t] ‘rykštė, virbas’. Fonema /d/ čia realizuojama kaip ir fonema /t/ ir tik stipriojoje pozicijoje (prieš balsį) aiškiai nuo jos skiriasi, plg. пруда ‘tvenkinio, kūdros’ ir прута ‘rykštės, virbo’. Fonemų neutralizacija t. p. svarbi Maskvos fonologinės mokyklos sąvoka. Maskvos fonologinė mokykla fonemas laiko ne žodžių ar skiemenų, bet morfemų tiesioginiais sandais, todėl jos pažiūros artimesnės morfonologijai ir skiriasi nuo kitos rusų kalbotyroje maždaug tuo pačiu metu susiformavusios krypties – Sankt Peterburgo fonologinės mokyklos. Maskvos fonologinės mokyklos fonemos teorija pritaikyta kalboms dėstyti, kai kurių kalbų raštui kurti.
L: M. Panov Sovremennyj russkij jazyk: Fonetika Мoskva 1979.
330