Maskvos Helsinkio grupė
Maskvõs Hèlsinkio grùpė, Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacija.
Tikslai
Organizacijos tikslai – tirti 1975 Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkyje Baigiamojo akto nutarimų pažeidimus ir informuoti apie juos pasaulio visuomenę, t. p. šį dokumentą pasirašiusių valstybių vyriausybes.
Veikla
Maskvos Helsinkio grupė įkurta 1976 05 12 (pirmoji žmogaus teisių gynimo organizacija SSRS; apie grupės įkūrimą paskelbta spaudos konferencijoje, surengtoje A. Sacharovo bute). Registravo konkrečius žmogaus teisių pažeidimo SSRS atvejus, 1976–82 parengė 195 dokumentus, kuriuos perdavė SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui ir 35 valstybių, pasirašiusių Helsinkio aktą, ambasadoms Maskvoje. Maskvos Helsinkio grupės pavyzdžiu 1976 analogiškos organizacijos susikūrė Lietuvoje, Ukrainoje, 1977 – Gruzijoje, Armėnijoje. 1977 P. Grigorenkos iniciatyva prie Maskvos Helsinkio grupės įkurta Psichiatrijos panaudojimą politiniams tikslams tyrimo darbo komisija. Maskvos Helsinkio grupės nariai rėmė Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvius, jiems talkino. Po daugelio narių suėmimų ar emigracijos 1982 Maskvos Helsinkio grupė nutraukė veiklą, 1989 atkurta. 21 a. pradžioje Rusijoje įsitvirtinant antidemokratiniam režimui Maskvos Helsinkio grupės veiklą vėl imta varžyti. 2023 01 25 Maskvos miesto teismas patenkino Teisingumo ministerijos prašymą išformuoti šią žmogaus teisių gynimo organizaciją (ministerija kaltino, kad ji pažeidė savo teisinį statusą vykdydama veiklą už Maskvos regiono ribų, taip pat tvirtino, esą jos įstatai neatitinka galiojančių teisinių reikalavimų).
Nariai ir vadovai
Nuo pat įkūrimo Maskvos Helsinkio grupės nariai (tarp jų – L. Aleksejeva, J. Bonner, A. Ginzburgas, P. Grigorenko, Malva Landa, Anatolijus Marčenko, Vitalijus Rubinas, Anatolijus Ščaranskis ir kiti) buvo persekiojami SSRS valdžios institucijų ir KGB. J. Orlovas, A. Ginzburgas, A. Ščaranskis, M. Landa 1977 buvo suimti, V. Rubinas, L. Aleksejeva, P. Grigorenko 1976–77 priversti emigruoti. Į Maskvos Helsinkio grupės veiklą įsitraukė naujų narių (Vladimiras Slepakas, Sofija Kalistratova ir kiti), bet 1981 pabaigoje laisvėje buvo likę tik trys. 2007 Maskvos Helsinkio grupei priklausė Valerijus Abramkinas, S. Kovaliovas, Glebas Jakuninas, Borisas Zolotuchinas ir kiti.
Maskvos Helsinkio grupės pirmininkai: Jurijus Orlovas (1976–82), Larisa Bogoraz (1989–1994), Kronidas Liubarskis (1994–96), L. Aleksejeva (1996–2018), Valerijus Borščevas, Viačeslavas Bachminas ir Dmitrijus Makarovas (bendrapirmininkiai nuo 2019).