Maskvõs istòrija
Pirmą kartą paminėta 1147 (buvo Suzdalės kunigaikščio Jurijaus Dolgorukio valda). 1159 apjuosta medine siena. 1237–38 sugriauta chano Batijaus vadovaujamų mongolų-totorių. Nuo 13 a. antros pusės savarankiškos kunigaikštystės, 14 a. pirmoje pusėje tapusios Maskvos didžiąja kunigaikštyste, kuri 15–16 a. savo ruožtu virto carų valdoma Rusija, sostinė, Rusijos stačiatikių bažnyčios centras (metropolitų, nuo 1589 – patriarchų rezidencija). Per 1368 ir 1370 žygius Maskvą nesėkmingai bandė užimti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, 1382 užėmė ir sudegino Aukso ordos chano Tochtamyšo kariuomenė.
Mirus Vasilijui I (valdė 1389–1425) Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas tapo jo žmonos, Sofijos Vytautaitės, ir jų mažamečio sūnaus Vasilijaus II Tamsiojo (už jį valdė motina) globėju. 14–15 a. Maskva tapo amatų, prekybos, kultūros (metraščiai, knygų leidyba, ikonų tapyba ir kita) centru, 15–16 a. – vienu didžiausių Europos miestų (apie 100 000 gyventojų). 14 a. pabaigoje–16 a. pastatytas naujas Maskvos kremlius, 16–17 a. įrengtos 3 žiedinės gynybinių įtvirtinimų linijos.
Maskva Georgo Brauno (1541–1622) ir Franzo Hogenbergo (1535–90) atlase Civitates Orbis Terrarum
1604–10 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza rėmė Dmitrijų Apsišaukėlį I ir Dmitrijų Apsišaukėlį II. 1610–12 Maskva buvo užimta Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės, čia stovėjo jos įgula (Zigmantas Vaza siekė Rusijos sosto). 1699 įkurta savivaldos institucija – rotušė (1720 pertvarkyta į magistratą, nuo 1870 – miesto dūma). 1708–1929 gubernijos, 1775–1917 generalgubernatorijos centras. 1712 sostinę perkėlus į Sankt Peterburgą Maskva išliko vadinamąja antrąja sostine (veikė centrinių įstaigų skyriai), ūkio (18 a. įsteigta daug manufaktūrų, daugiausia tekstilės) ir kultūros centru (1755 įkurtas pirmas Rusijoje Maskvos universitetas). 1812 09–10 Maskva buvo užimta Napoleono I kariuomenės; per rusų sukeltą gaisrą sudegė apie 70 % miesto pastatų (atstatyta).
Maskvos plėtra paspartėjo 1861 Rusijoje panaikinus baudžiavą. 19 a. pabaigoje didžiausias po Sankt Peterburgo pramonės centras (1890 veikė 806 fabrikai), transporto mazgas; 1900 turėjo apie 1,18 mln. gyventojų. Nuo 19 a. antros pusės vienas revoliucinio (narodnikų, socialdemokratų) judėjimo centrų; per 1905–07 revoliuciją mieste 1905 12 vyko ginkluotas sukilimas.
Po Spalio perversmo (1917) Maskvą 1917 11 užėmė bolševikai. Baiminantis galimos užsienio kariuomenės intervencijos Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos sostinė 1918 03 iš Sankt Peterburgo buvo perkelta į Maskvą. 1922–91 Maskva buvo ir SSRS sostinė. Nuo 1919 pasaulinio revoliucinio judėjimo centras (Kominterno ir kitų organizacijų buveinė). Stalininiais metais Maskvoje vyko politinių teismo procesų, mieste ir jo apylinkėse veikė daug tardymo kalėjimų (Lubianka, Butyrkai, Lefortovo), lagerių.
Per II pasaulinį karą Maskva buvo viena iš 3 pagrindinių Vokietijos kariuomenės puolimo krypčių (Maskvos mūšis, 1941–42). Sovietmečiu labai išsiplėtė (1920 turėjo apie 1,03 mln., 1989 – apie 8,77 mln. gyventojų), tapo svarbiu pramonės bei mokslo ir technikos centru. Iširus SSRS nuo 1992 Maskva – Rusijos Federacijos sostinė. 1993 10 čia vyko demonstracijos ir prezidento B. Jelcino priešininkų susirėmimai su kariuomene. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Maskvoje įvykdyta teroro aktų (1999 09, 2002 10, 2003 07, 2004 02 ir kiti). 21 a. pradžioje būdinga sparti ekonominė raida; daugėja gyventojų.
2271
-Maskva