Maskvos kremlius

Maskvõs krelius (rus. Московский Кремль), seniausias ir vienas didžiausių architektūrinių ansamblių Maskvoje.

Architektūra

Maskvos kremlius (15–20 a.)

Netaisyklingo trikampio plotą (27,5 ha) su Soboro, Ivano, Senato, Dvaro ir Trejybės aikštėmis juosia mūrinė siena (15 a.) su 20 bokštų (seniausias – Paslaptingasis, 1485, architektas Antonijus Friazinas, tikr. A. Gilardi, svarbiausias – Spaso, 1491, architektas P. Friazinas, tikr. P. A. Solari, vienintelis už sienos ribų – Kutufjos bokštas, 1516, architektas Aleksejus Friazinas, tikr. Aloizas Milanietis).

Ansamblio centre – Soboro aikštė su svarbiausiais Maskvos kremliaus statiniais – Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės (1479, architektas A. Fioravanti, freskos sukurtos 1481, dailininkas Dionisijus, 1652 ikonostasas), Apreiškimo (1489, 1405 ikonostasas su ikonomis, dailininkai Teofanas Graikas, A. Rubliovas, 1508 freskos, dailininkas Feodosijus, 1564 restauruotas, 19 a. pakeistas frizas, architektas F. Richteris; dabar muziejus), Šv. arkangelo Mykolo (1508, architektas Alevizas Naujasis, manoma, tikr. A. L. da Montagnano, 1666 freskos) soborais, Briaunotaisiais rūmais, vadinamąja Granovitaja palata (1491, architektai M. Friazinas, tikr. M. Ruffo, P. Friazinas), Ivano Didžiojo varpine (1508, architektas B. Friazinas, tikr. M. Bonas, 17 a. restauruotas; šalia ant architekto A. Montferranto 1836 suprojektuoto akmeninio pjedestalo didžiausias varpas pasaulyje – Varpų varpas).

Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboras Maskvos kremliuje (1479, architektas A. Fioravanti)

Didžiųjų Kremliaus rūmų Šv. Andrejaus salės interjeras (1838–50, architektas K. Tonas, restauruotas 1999)

Kiti pastatai: Pramogų rūmai (1651, 1875 restauruoti, architektas N. Šochinas, dabar Kremliaus komendantūros tarnybų būstinė), Dvylikos apaštalų soboras (1656), mediniai Teremo rūmai (1636, architektas A. Konstantinovas ir kiti, dabar Rusijos prezidento rezidencija), barokinis arsenalas (1702–36, architektas D. Ivanovas, 19 a. perstatytas, dabar Kremliaus komendatūros administracija), klasicistiniai Senato (1776–87, architektas M. Kazakovas, dabar Rusijos vyriausybės rūmai), bizantiškojo stiliaus Didieji Kremliaus (1838–50, architektas K. Tonas, dabar Rusijos prezidento pagrindinė rezidencija), Ginklų (1851, architektas I. Jegotovas, dabar muziejus) rūmai, karo mokykla (1934, architektas I. Rerbergas), Suvažiavimų rūmai (1961, architektas M. Posochinas ir kiti, nuo 1992 Kremliaus rūmai). Maskvos kremlius su Raudonąja aikšte – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1990).

1729

Istorija

Maskvos panorama nuo Akmeninio tilto (fragmentas; ofortas, 1707–08, dailininkai Pieteris Picartas, Johannesas van Blicklantas, Ermitažas Sankt Peterburge)

Maskvos panorama nuo Akmeninio tilto (ofortas, 1707–08, dailininkai Pieteris Picartas, Johannesas van Blicklantas, Ermitažas Sankt Peterburge)

1156 Kijevo didysis kunigaikštis Jurijus Dolgorukis prie Maskvos upės ant Borovickio aukštumos pastatydino medinę tvirtovę. 13 a. pabaigoje pastatyti pirmieji soborai (neišliko), 1366–68 kremlius apjuostas kalkakmenio siena su bokštais. 14 a. viduryje–1723 Maskvos kremlius buvo Maskvos didžiųjų kunigaikščių ir Rusijos carų rezidencija. 15 a. antroje pusėje suformavus Soborų aikštę, perstačius soborus, 1485–95 pastačius naujas mūro sienas su 18 bokštų (dar 2 bokštai pastatyti 17 a.), tapo viena didžiausių Europos tvirtovių. Per vadinamąją Didžiąją suirutę 1610–12 kremlių buvo užėmusi Abiejų Tautų Respublikos karinė įgula. 17–19 a. kremliaus teritorija išsiplėtė, pastatyta puošnių rūmų. 18 a. pradžioje sienos ir bokštai sutvirtinti bastionais. Per Napoleono I Rusijos kampaniją 1812 09–10 kremlių buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė, jis apgriautas, bet netrukus atstatytas (atstatymo komisijai vadovavo architektas O. Bove). 19 a. pakeistas teritorijos planas, rytinėje Soboro aikštės dalyje ant Borovickio aukštumos pastatytas imperatoriaus Aleksandro II paminklas (1898, architektas N. Sultanovas, skulptorius A. Opekušinas).

Nuo 1918 03 Kremliuje buvo įsikūrusi Sovietų Rusijos, vėliau SSRS vyriausybė, nuo 1992 yra Rusijos Federacijos prezidento rezidencija. 1935–37 penkių pagrindinių bokštų viršūnėse vietoj dvigalvių erelių iškeltos 3–3,5 m skersmens rubino žvaigždės. Kremliaus šiaurinėje sienoje ir prie jos buvo laidojami žymūs SSRS valstybės veikėjai. Dėl savo istorijos ir reikšmės Maskvos kremlius buvo sovietų imperijos, dabar – Rusijos simbolis. Nuo 1955 į Maskvos kremlių įleidžiami turistai. 1960 Ivano aiškėje, prieš Dvylikos apaštalų soborą, pastatyta Patrankų patranka (1586, liejikas A. Čochovas, 1835 lafetas, architektas A. Briullovas). 1967 prie kremliaus vakarinės sienos, Aleksandro sode, įrengtas Nežinomo kareivio kapas (architektai D. Burdinas, V. Klimovas ir J. Rabaevas, skulptorius N. Tomskis).

1478