Maskvõs lietùviai
Iki I pasaulinio karo
Lietuvių Maskvoje įsikūrė apie 17 a. vidurį. 1832 uždarius Vilniaus universitetą daugėjo besimokančio Lietuvos jaunimo. Dauguma jų studijavo Maskvos universitete, 1880–1910 čia veikė slapta Maskvos lietuvių studentų draugija. Universitete studijavo ir nemažai būsimųjų farmacininkų. Daugiau jų mokėsi Ferreinų vaistinėje; kai kurie baigę mokslą liko Maskvoje dirbti (1905 Maskvoje buvo apie 200 lietuvių vaistininkų, 1915 jie čia buvo įsteigę Rusijos lietuvių farmacininkų sąjungą, 1916–17 leistas laikraštis Farmaceutų reikalai). 19 a. 10 dešimtmetyje čia pagausėjo ir lietuvių darbininkų, tarnautojų, verslininkų. 1900 poetas J. Baltrušaitis su S. Poliakovu įsteigė leidyklą Skorpion, bendradarbiavo simbolistų leidiniuose. 1903–14 veikė Maskvos lietuvių šelpimo draugija. Dalis Maskvos lietuvių įsitraukė į Rusijos 1905–07 revoliucijos įvykius. 1910–18 veikė lietuvių studentų ateitininkų draugija Rūta ir Maskvos aukštųjų mokyklų studentams lietuviams šelpti draugija (turėjo knygyną; jos narių iniciatyva 1910–14 Vilniuje buvo leidžiamas žurnalas Aušrinė). 1914 Maskvoje buvo apie 90 studentų iš Lietuvos.
20 a. pirmoje pusėje
Lietuvių Maskvoje ypač pagausėjo per I pasaulinį karą: į Maskvą pasitraukė apie 15 000 lietuvių pabėgėlių iš Vokietijos okupuotos Lietuvos. Karo pradžioje į Maskvos Presnios rajoną buvo evakuota Kauno brolių Tilmansų metalo fabrikas ir jo darbininkai, t. p. daug studentų, moksleivių, ūkininkų, nemažai menininkų. Maskva tapo vienu Rusijos lietuvių veiklos centrų. 1915 pradžioje įsteigtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Maskvos skyrius (pirmininkas P. Leonas, sekretorius V. Sidzikauskas) išlaikė 135 bendrabučius pabėgėliams, 8 amatų dirbtuves, ligoninę sužeistiems lietuviams kariams, sanitarų kursus suaugusiesiems. Lietuviams vaikams įsteigta 3 prieglaudos, 10 pradžios mokyklų.
Po Rusijos Vasario revoliucijos (1917) dauguma Maskvos lietuvių studentų ir inteligentų pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę. 1917 04 03 Maskvoje įvyko lietuvių kareivių ir karininkų pasitarimas, nutarta kurti lietuvių legionus, išrinktas Maskvos įgulos lietuvių kareivių organizacinis komitetas. 1917 pradžioje Maskvoje įsteigta politinė partija Demokratinė tautos laisvės santara, kurį laiką ėjo jos laikraštis Santara. 1917 03 įkurta Lietuvos moterų laisvės sąjunga, jai priklausė lietuvės moterys santarietės, liaudininkės, socialdemokratės, krikščionės demokratės ir nepartinės. 1917 04 Maskvoje įvyko lietuvių mokytojų suvažiavimas, įkurta Lietuvos mokytojų sąjunga, išleistas laikraštis Laisvoji Lietuvos mokykla numeris. 1917 05 susikūrė Maskvos lietuvių bolševikų organizacija. 1917 antroje pusėje į Maskvos rajonų dūmas nuo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) pateko P. Avižonis, S. Matulaitis ir kiti. 1917–18 Maskvoje veikė Lietuvos socialdemokratų organizacija, 1918–21 – Rusijos komunistų partijos (bolševikų) lietuvių sekcija, 1921–38 – Lietuvos komunistų partijos atstovybė prie Komunistų internacionalo vykdomojo komiteto, 1923–36 (su pertraukomis) – Lietuvos komunistų partijos centro komiteto politinis biuras (Z. Angarietis, V. Kapsukas ir kiti), vyko Lietuvos komunistų partijos IV suvažiavimas (1924), konferencijos, plenumai.
1920–40 Maskvoje veikė nepriklausomos Lietuvos Respublikos ambasada; 1920–22 Lietuvos specialiosios misijos vadovas, 1922–39 Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras SSRS buvo J. Baltrušaitis. 1940–90 Maskvoje veikė LSSR Ministrų Tarybos nuolatinė atstovybė prie SSRS Ministrų Tarybos.
20 a. antroje pusėje
Po II pasaulinio karo keli šimtai lietuvių baigė Maskvos aukštąsias mokyklas, ypač daug teisininkų. 1956 Maskvos lietuviai, latviai, estai (daugiausia studentai), susibūrę į klubą Balticum (pirmojoje valdyboje buvo B. Genzelis, R. Grigas), diskutuodavo ir apie Baltijos šalių valstybingumo atkūrimą.
Maskvos lietuvių veikla ypač pagyvėjo 1987–91, SSRS persitvarkymo ir Lietuvos sąjūdžio metais. Jie aktyviai dalyvavo Maskvoje surengtuose piketuose ir mitinguose dėl Lietuvos ir kitų buvusių sovietinių respublikų laisvės, t. p. protestuodami prieš Sausio tryliktosios sovietinę agresiją Lietuvoje.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę
1990–91 Maskvoje veikė Lietuvos vyriausybės nuolatinė atstovybė (atstovas E. Bičkauskas), vėliau – diplomatinė misija (dar Rusijos santykiai su Lietuva).
1990 pradėjo kurtis Maskvos lietuvių kultūros bendrija, 1993 įsteigta Maskvos lietuvių jaunimo sąjunga „Rūta“, 1998 – Maskvos lietuvių bendruomenė „Židinys“. Nuo 1991 Maskvoje veikė lietuvių sekmadieninė, vėliau pradinė, nuo 1992 – vidurinė mokykla Šaltinėlis (nuo 2006 vadinama Maskvos J. Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokykla; 2008 turėjo 210 mokinių, direktorė S. Valatkaitė; papildomai mokoma lietuvių kalbos, tautinių tradicijų, dainų ir šokių, Lietuvos istorijos ir geografijos, rengiami lietuvių kalbos kursai suaugusiesiems). 1998 įkurta šeštadieninė mokykla. Dauguma Maskvos lietuvių renginių 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje vyko vadinamuosiuose Jurgio Baltrušaičio namuose, nuo 1998 čia rengiamos mokslinės konferencijos, muzikos, literatūros vakarai.
1897 Maskvoje gyveno 439, 1902 – 612, 1914 – 2000, 1926 – 2760, 1959 – 2250, 1970 – 3100, 1979 – 2885, 1989 – 3173 lietuviai.
-Maskva