Maskvos sritis

Maskvõs srits (Moskovskaja oblast) yra Rusijos Federacijos vakaruose. Plotas 46 059 km². 6,64 mln. gyventojų (2008); gyvena daugiausia rusai (91% srities gyventojų), yra ukrainiečių (2%), totorių (1%), baltarusių, armėnų ir kitų. Centras – Maskva (10,2 mln. gyventojų, 2008; aglomeracijoje 14,7 mln. gyventojų); sričiai nepriklauso. Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2008): Podolskas (173,0), Mytiščiai (164,4), Liubercai (155,6), Balašicha (155,4), Kolomna (148,0), Chimkai (147,1), Elektrostalė (145,3), Odincovo (142,0), Koroliovas (139,6). Miesto gyventojų 79% (2002). Gyventojų tankis 144 žm./km² (didžiausias tarp Rusijos kitų sričių; tankiausiai gyvenama aplink Maskvą esančiuose rajonuose). Maskvos sritis suskirstyta į 38 rajonus. Sritis įkurta 1929.

Maskvos srities šiaurėje ir vakaruose – Smolensko–Maskvos aukštuma (didžiausias aukštis 285 m, Klino‑Dmitrovo kalvagūbris), srities rytuose – pelkėtos Meščioros žemumos dalis. Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –10 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta 450–650 mm kritulių. Daug upių, visos priklauso Volgos baseinui: srities šiaurėje – Volgos dešinieji intakai Lama, Dubna, srities pietuose – Okos vidurupio kairieji intakai Protva, Nara, Maskva, Kliazma, dešinysis intakas – Osiotras. Maskvos kanalas. Daug ežerų ir tvenkinių. Apie 50% srities teritorijos užima miškai (daugiausia auga eglės, pušys, beržai, srities pietuose – ąžuolai ir liepos). Briedžių salos nacionalinis parkas, Okos terasų draustinis.

Srityje kasama fosforitai, durpės, gaunama statybinių medžiagų žaliava. Šaturos ir Kaširos šiluminės elektrinės. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo ir medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, chemijos ir naftos chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė. Gaminama autobusai (Likino), automobiliai (Serpuchove), žemės ūkio mašinos (Liubercuose), sunkvežimiai ir metropoliteno vagonai (Mytiščiuose), motorvežiai (Kolomnoje), garo katilai ir siuvamosios mašinos (Podolske), staklės (Kolomnoje, Dmitrove, Jegorjevske), fotoaparatai, optikos prietaisai (Krasnogorske), porceliano dirbiniai (Duliovo porcelianas, Dmitrovo porcelianas). Chemijos pramonės įmonės gamina mineralines trąšas, rūgštis (Voskresenske), dirbtinį pluoštą (Kline, Serpuchove), plastikus (Orechovo‑Zujevo). Tekstilės pramonės įmonės gamina medvilninius (Orechovo‑Zujevo, Noginske, Serpuchove, Jegorjevske), vilnonius (Pavlovskij Posade, Losino-Petrovskyje, Puškine), šilkinius (Naro-Fominske) audinius, trikotažą (Ivantejevkoje, Dmitrove); srityje pagaminama apie 30% visų Rusijos audinių ir apie 40% kilimų. Keramikos (Gželės keramika), rusų nacionalinių dirbinių, tapybos ant papjė mašė dirbinių (Fedoskino miniatiūros), žaislų ir muzikos instrumentų gamybos (Zvenigorodo rajonas) dailieji amatai.

Auginama javai (daugiausia srities pietuose), pašariniai augalai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Per Maskvos srities teritoriją eina 11 geležinkelio linijų (sueinančių į Maskvą), 13 automobilių greitkelių (Maskvą juosia 3 žiedinės automobilių magistralės). Laivuojama Volga, Oka, Maskva ir Maskvos kanalas. Domodedovo, Šeremetjevo‑2 ir Vnukovo tarptautiniai oro uostai. Per sritį eina Riazanės–Maskvos ir Jaroslavlio–Maskvos naftotiekiai, magistraliniai dujotiekiai į Šiaurės Kaukazą ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis, t. p. skirstomasis dujotiekis aplink Maskvą.

Svarbiausi mokslo centrai: Koroliovas, Chimkai, Balašicha, Žukovskis ir Troickas (kosmoso ir gynybos), Dubna ir Protvino (branduolinės fizikos), Puščino (biologijos mokslų), Černogolovka (chemijos mokslų). Daug architektūros ir istorijos miestų paminklų: Sergijevo (jame yra vienas svarbiausių Rusijos religinių centrų – Švč. Trejybės ir šv. Sergijaus Radonežiečio vienuolynas), Zvenigorodas, Volokolamskas, Kolomna, Zaraiskas, Verėja ir kiti, t. p. sodybų muziejų: Abramcevo, Muranovo, Ostafjevo, Archangelskojės. Troickojės piliakalnis.