Maskvos sutartis

Maskvõs sutarts, oficialiai Sutarts dėl Vokietjos kláusimo galutnio sureguliãvimo (angl. Treaty on the Final Settlement with Respect to Germany) (1990 09 12), II pasaulinio karo nugalėtojų Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, SSRS ir Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos susitarimas dėl Vokietijos okupacijos pabaigos. Kartais vadinamas Du plius keturi susitarimu. Pasirašyta Maskvoje.

Vokietijos suvereniteto pripažinimas

Pagal Maskvos sutartį, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ir SSRS atsisakė Vokietijoje ir Berlyne turėtų šalių nugalėtojų teisių, suvienytai Vokietijai pripažįstamas visiškas suverenitetas vidaus ir užsienio politikoje. SSRS kariuomenė turėjo būti išvesta iš Vokietijos iki 1994 pabaigos.

Ginkluotųjų pajėgų ir ginkluotės ribojimai. Teritoriniai klausimai

Visose suvienytos Vokietijos ginkluotosiose pajėgose neturėtų būti daugiau kaip 370 000 žmonių, iš kurių kariuomenėje, kariniuose oro ir jūrų laivynuose galėtų tarnauti ne daugiau kaip 345 000 žmonių. Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika patvirtino, kad suvienyta Vokietija negamins, neturės ir nekontroliuos branduolinio, cheminio ar biologinio ginklo. Užsienio valstybių karinės pajėgos ir branduoliniai ginklai negali būti dislokuojami buvusios Rytų Vokietijos teritorijoje. Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika sutiko, kad suvienyta Vokietija atsisakys visų pretenzijų į žemes į rytus nuo Oderio–Neisės linijos. Be to, Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika įsipareigojo pasirašyti atskirą sutartį su Lenkija, patvirtinančią esamas šalių sienas.

Maskvos sutartį pasirašo Vakarų ir Rytų Vokietijos užsienio reikalų ministrai H.-D. Genscheris (dešinėje) ir L. de Maiziereʼas

Reikšmė

Maskvos sutartis formaliai atvėrė kelią Vokietijos susivienijimui (1990 10 03).

-Du plius keturi susitarimas; -Two Plus Four Agreement; -2+4 susitarimas