Maskvos universitetas

Maskvõs universitètas, Maskvõs Michalo Lomonòsovo valstýbinis universitètas (Moskovskij gosudarstvennyj universitet imeni Michaila Lomonosova), seniausias ir didžiausias Rusijos universitetas; vienas svarbiausių mokslo ir kultūros centrų. 2008 veikė 29 fakultetai (Bioinžinerijos ir bioinformatikos, Biologijos, Chemijos, Dirvotyros, Edukologijos, Ekonomikos, Filologijos (jame 2008 įkurtas Baltistikos centras; dėstoma lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija ir kultūra), Filosofijos, Fizikos, Fizikos ir chemijos, Fundamentaliosios medicinos, Geografijos, Geologijos, Globalinių procesų, Istorijos, Karinio parengimo, Kūno kultūros, Mechanikos ir matematikos, Medžiagotyros, Menų, Papildomojo ugdymo, Psichologijos, Skaičiavimo matematikos ir kibernetikos, Sociologijos, Teisės, Užsienio kalbų ir šalityros, Valstybės valdymo, Pasaulio politikos, Žurnalistikos), aštuonios fakulteto statusą turinčios aukštosios mokyklos (Inovacijų verslo, Šiuolaikinių socialinių mokslų, Televizijos, Valdymo ir inovacijų, Valstybės administravimo, Valstybės audito, Verslo, Vertimo), Ekonomikos mokykla, Azijos ir Afrikos šalių bei Humanitarinių ir socialinių mokslų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo institutai. 2007 buvo 47 000 studentų, 4000 dėstytojų (iš jų apie 1000 profesorių) ir 5000 mokslinių darbuotojų. Universitetui priklauso 5 filialai (Puščine, Sevastopolyje, Astanoje, Taškente, Baku), 12 mokslinio tyrimo institutų, 21 mokslo centras. Yra Zoologijos (įkurtas 1791), Dirvotyros (įkurtas 1950), Universiteto istorijos (įkurtas 1955) muziejai, D. Anučino mokslinio tyrimo institutas ir antropologijos muziejus (įkurtas 1950), botanikos sodas, biblioteka (viena seniausių ir didžiausių šalies mokslinių bibliotekų; įkurta 1756; 2007 fonduose buvo 10 mln. egzempliorių, iš jų daugiau kaip 30 000 retų knygų ir rankraščių, 16–17 amžiaus knygų, raižinių ir kita), spaustuvė, leidykla (įkurta 1756, kasmet išleidžia apie 150 pavadinimų knygų, 118 mokslinių žurnalų ir kita).

1755 įkurtas Maskvos imperatoriškasis universitetas. Pavadinimas keitėsi: 1917–30 veikė kaip Pirmasis Maskvos valstybinis universitetas, 1930–32 ir 1937–40 Maskvos valstybinis universitetas, 1932–37 Maskvos M. Pokrovskio valstybinis universitetas, 1940–91 Maskvos M. Lomonosovo valstybinis universitetas, nuo 1991 Maskvos universitetas. Steigėja – Rusijos imperatorė Jelizaveta. Universiteto steigimo iniciatoriai – M. Lomonosovas ir I. Šuvalovas. Iš pradžių veikė Filosofijos (visi studentai turėjo jame studijuoti humanitarinius ir gamtos mokslus, tik vėliau galėjo tęsti mokslus kituose fakultetuose), Teisės ir Medicinos fakultetai. 1812–13 neveikė. 1941 perkeltas į Ašchabadą, 1942 – į Sverdlovską, 1943 – vėl į Maskvą. Universitete dėstė D. Anučinas, J. Beliajevas, N. Filatovas, T. Granovskis, J. Grotas, K. Timiriazevas, I. Sečenovas, A. Stoletovas, P. Vinogradovas, R. Vipperis, studijavo V. Baženovas, V. Belinskis, N. Bucharinas, A. Čechovas, A. Gercenas, M. Gorbačiovas, A. Gribojedovas, N. Karamzinas, S. Kovaliovas, M. Lermontovas, V. Mejerholdas, V. Nemirovičius‑Dančenko, N. Ogariovas, A. Ostrovskis, M. Petersonas, A. Radiščevas, A. Sacharovas, J. Stepanovas (Vilniaus universiteto garbės daktaras), L. Šestovas, F. Tiutčevas, V. Toporovas (Vilniaus universiteto garbės daktaras), N. Trubeckojus, I. Turgenevas. Maskvos universiteto dėstytojai F. Fortunatovas, F. Koršovas (abu prisidėjo prie lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo), W. Porzezińskis, N. Sokolovas, A. Šachmatovas, G. Uljanovas daug nuveikė lituanistikos srityje. Nuo 1878 F. Fortunatovas pirmasis Rusijoje pradėjo dėstyti lietuvių kalbos kursus.

LIETUVIAI universitete studijavo nuo 19 amžiaus 3 dešimtmečio. 1840 iš Vilniaus čia persikėlė 72 studentai. 1839–44 įstojo 52, 1849–53 – 75, 1883–87 – 187, 1896–99 –161, 1911–15 – 312 studentų iš Lietuvos. Kartais studijuodavo 300 ir daugiau studentų iš Lietuvos. Keletas jų reguliariai gaudavo stipendijas. 1838–62 kasmet jiems buvo skiriamos 5 stipendijos, 1862–66 – 11 stipendijų po 142,8 rb, 1866 įsteigta 10 stipendijų po 360 rb, kurios buvo skiriamos baigusiems (ir turintiems atestate gerus lietuvių kalbos pažymius) Marijampolės ir Suvalkų gimnazijas (siekiant lietuvių kilmės jaunimą įtraukti į Rusijos kultūros centrus ir atskirti lietuvius nuo lenkų įtakos, kad būtų lengviau ir vienus, ir kitus nutautinti).

Studentai iš Lietuvos būrėsi į organizacijas. 19 amžiaus viduryje Maskvos universiteto studentai žemaičiai turėjo įtakos Žemaitijos kultūriniam sąjūdžiui (jų vadovai buvo J. Želvys-Želavičius, V. Andriejauskis, vėliau D. Bociarskis). 19 amžiaus 6 dešimtmetyje Maskvos universiteto studentai iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ėmė burtis į žemietijas, kurias vienijo bendrija Visetas (Ogół); vienas aktyviausių jų steigėjų buvo B. Dluskis. 1861 bendrija turėjo apie 350 narių, vienijo 10 žemietijų, tarp jų ir Žemaičių (1862–63 šiai priklausė 48 studentai). 1858–62 universitete studijavęs J. Koncevičius subūrė pirmąjį švietėjišką nelegalų lietuvių studentų būrelį, kurio tikslas buvo rengti lietuvių kalba elementorius, Lietuvos istorijos ir kitus vadovėlius, leisti laikraštį; veikla nutrūko prasidėjus 1863 sukilimui, prie kurio prisidėjo nemažai Maskvos universiteto studentų (V. Andrejauskas, L. Daraškevičius, J. Kosakovskis, P. Lipštas, A. Medekša). Maskvos universiteto lietuviai studentai sudarė slaptos Maskvos lietuvių studentų draugijos (veikė 1880–1910) branduolį, jie rinkdavosi G. Landsbergio-Žemkalnio bute (iki 1902), dalyvavo Maskvos lietuvių šelpimo draugijos, 1910–18 Maskvos aukštųjų mokyklų studentams lietuviams šelpti draugijos, per Pirmąjį pasaulinį karą – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Maskvos skyriaus veikloje. Keli studentai lietuviai už dalyvavimą 1905–07 revoliucijoje (leido ir platino socialdemokratų literatūrą lietuvių kalba) ištremti į Sibirą. 1910–18 veikė lietuvių studentų ateitininkų draugija Rūta. Universitete studijavo įžymūs Lietuvos kultūros, visuomenės, valstybės ir mokslo veikėjai: J. Baltrušaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, R. Bytautas, A. Botyrius, A. Didžiulis, P. Dovydaitis, P. Draugelis, K. Grinius, J. Jablonskis, A. Janulaitis, I. Jonynas, M. Katkus, P. Leonas, P. Mašiotas, S. Matulaitis, V. Pietaris, J. Ralys, R. Skipitis, B. Sruoga, V. Stašinskas, K. ir S. Šalkauskiai, I. Šeinius, S. Šilingas, J. ir R. Šliūpai, L. Vaineikis, F. Valiukas, A. Vienuolis‑Žukauskas, A. Vilkutaitis (Keturakis). 1903–18 dėstė gydytojas terapeutas K. Buinevičius, 1906–16 – chemikas J. Šimkus, 1911–21 – gydytojas higienistas A. Jurgeliūnas. Nuo 1946 universitete kasmet mokėsi 20–50, nuo 1977 – po 18 studentų iš Lietuvos. Studijavo A. Bagdonas, T. Birmontienė, P. Buckus, I. Čepienė, V. Daukšas, L. M. Drazdauskienė, B. Genzelis, D. Judelevičius, B. Juodka, A. Kondratas, V. Kulikauskas, P. Kūris, K. Lapinskas, V. Mažiulis, J. R. Naujalis, V. Pakalniškis, E. Palskys, J. Požela, D. Šniukas, V. Vadapalas, R. Venckutė, H. Zabulis ir kiti. 1965–86 universitete dėstė ekonomistas J. Maiminas, nuo 1973 dėsto psichologas V. Viliūnas (baigę Maskvos universitetą). 1956 Maskvos universitete studentai lietuviai, latviai ir estai buvo įkūrę klubą Balticum (dar Maskva. LIETUVIAI). 1987–91 Maskvos universiteto studentai lietuviai aktyviai dalyvavo politinėse akcijose, 1991 be atlygio dėstė lietuvių sekmadieninėje mokykloje, įsitraukė į Maskvos lietuvių organizacijų veiklą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę su Maskvos universitetu bendradarbiauja Šiaulių universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas.