masto ekonomija
mãsto ekonòmija, ilgo laikotarpio gamybos vidutinių sąnaudų sumažėjimas padidėjus gamybos mastui. Masto ekonomija susideda iš daugelio dalių, kurias lemia įvairūs veiksniai: žaliavų ir medžiagų pirkimas dideliais kiekiais (įsigijimo ekonomija dėl žaliavų ar medžiagų vieneto mažesnių kainų), automatinių įrenginių panaudojimas vietoj žmogaus valdomų atliekant sustambintas operacijas (ekonomija dėl tobulesnės technikos ir geresnio gamybos organizavimo), geresnis specialistų darbo ir įrenginių panaudojimas (specializacijos ekonomija, kuri įmanoma tik gaminant daug produkcijos), geresnis vadybininkų panaudojimas (valdymo ekonomija dėl valdymo specializacijos), galimybė įsigyti kapitalo palankesnėmis sąlygomis (finansinė ekonomija dėl mažesnės palūkanų normos imant didesnes paskolas), reklamos išlaidų sumažėjimas (rinkodaros ekonomija dėl reklamos išlaidų pasiskirstymo platesniam produkcijos asortimentui). Yra ir neigiama masto ekonomija (arba disekonomija), kai vidutinės bendrosios sąnaudos padidėja gamybos mastui tapus didesniam už tam tikrą kritinį dydį (pavyzdžiui, labai didelės įmonės atveju, nes darosi sudėtingesnis gamybos valdymas). Įmonės masto ekonomiją (teigiamą ar neigiamą) gali sukelti ir kitos įmonės veikla, tuomet būna išorinė masto ekonomija. Paveiksle parodyta, kaip gamybos mastui padidėjus nuo Q1 iki Q2 pasireiškia masto ekonomija ir produkcijos vieneto gamybos vidutinės sąnaudos sumažėja nuo AC1 iki AC2. Dar didinant gamybos mastą ima reikštis neigiama masto ekonomija, gamybos vidutinės sąnaudos didėja ir pasiekia AC3 lygį.
2687