mąstymo sutrikimas

mstymo sutrikmas, mąstymo proceso liguista raiška. Gali sutrikti mąstymo forma, turinys. Sutrikus mąstymo formai išnyksta mąstymo vientisumas, pakinta kryptingumas, tempas, sutrikus turiniui mąstymas nebeatitinka tikrovės. Mąstymas gali pagreitėti, sulėtėti, pasidaryti smulkmeniškas, klampus (dėl gausybės smulkmenų sunku užbaigti mintį), kartais nuolat grįžtama prie tos pačios minties. Mąstymas gali pasidaryti stereotipiškas, nutrūkstantis, priverstinis (ligoniui atrodo, kad jo mąstymą kažkas kontroliuoja), padrikas, simboliškas (tam tikros reikšmės ar net pavadinimo suteikimas žodžiams, pojūčiams). Kartais mąstymas įgauna tuščių išvedžiojimų formą (dažnai konkretus klausimas plėtojamas nuklystant į abstrakcijas, keliant filosofinius ar egzistencijos klausimus). Paralogiškas mąstymas – logiškai nenuoseklus, su argumentacijos spragomis. Esant sunkiam mąstymo sutrikimui ligonis savo mintis laiko realybe, nepaiso aplinkinio pasaulio. Skiriamos keturios mąstymo turinio sutrikimo grupės – įkyrios idėjos (neatsikratomos liguistos mintys, vaizdiniai), pervertinimo idėjos (pernelyg didelė reikšmė suteikiama realiems įvykiams), kliedesiai (tikrovės neatitinkančios mintys) ir liguistas fantazavimas (ligonis neskiria fantazijos nuo tikrovės, gyvena svajonėse). Mąstymo sutrikimas būdingas sergantiesiems psichikos ligomis, vartojantiesiems narkotikus, rečiau – patyrus galvos smegenų traumą, insultą.