vienaverčių matų (svarsčių) rinkinys
mãtai, matavimo priemonės, atkuriančios arba teikiančios tam tikrų dydžių žinomas vertes. Skiriama mato vardinė (suteikiama gaminant ir nurodoma ant mato, pvz., 1 kg masės svarstis) ir sutartinė tikroji (dydžio vertė, kurią atkuria ir išlaiko matas) vertė. Šių verčių skirtumas apytiksliai lygus absoliučiajai mato paklaidai; kuo ši paklaida didesnė, tuo mato tikslumo klasė mažesnė. Matai būna vienaverčiai (atkuria vieną dydžio vertę, pvz., svarstis) ir daugiaverčiai (atkuria kelias dydžio vertes, pvz., etaloninė liniuotė). Iš vienaverčių matų tam tikram verčių diapazonui dažnai sudaromi matų rinkiniai, kurių gretimų matų vardinės vertės skiriasi tam tikru intervalu, pvz., svarsčių, kampamačių rinkinys. Kartais matai yra matavimo įrenginio dalis (pvz., svarsčiai, naudojami kartu su svarstyklėmis).
Pagal metrologinę paskirtį matai būna etaloniniai (etalonas), pamatiniai (pagal juos tikrinami darbiniai matai) ir darbiniai (jais naudojamasi praktikoje matuojant įvairius fizikinius dydžius).
Istorija
Seniausiai naudojami ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko matai. Jie rėmėsi žmogaus kūno antropologiniais ypatumais (pvz., ilgio matai), buitine, darbo patirtimi, todėl įvairiose šalyse buvo labai skirtingi. Tarptautiniu mastu matus imta vienodinti 19 a.: 17 Europos valstybių 1875 05 20 Paryžiuje pasirašė Metro konvenciją. Remiantis šia konvencija Sèvres’e buvo įsteigtas Tarptautinis svarsčių ir matų biuras, sudarytas Tarptautinis svarsčių ir matų komitetas, kas 4 metai (iki 1960 – kas 6 metai) šaukiamos Generalinės svarsčių ir matų konferencijos.
Lietuvoje matų ir kitų matavimo priemonių naudojimą prižiūri Lietuvos metrologijos inspekcija.
L: V. Valiukėnas, P. J. Žilinskas Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas Vilnius 2006.